Variklio alyvos lygio patikra iš pirmo žvilgsnio atrodo elementari: ištrauki matuoklį, pažiūri lygį ir, jei reikia, įpili. Tačiau toks „minimalus planas“ dažnai praleidžia svarbiausią dalį – taškai, brūkšniai ar štrichuotas plotas ant alyvos matuoklio nėra dekoracija. Tai sukalibruotos žymos, padedančios išvengti per mažo ar per didelio alyvos kiekio, o kartu – ir rimtų variklio gedimų. Klaidos pasitaiko dažnai, ypač kai alyva tikrinama per greitai po važiavimo, automobilis stovi ant nelygaus paviršiaus arba neteisingai interpretuojami „šalto“ ir „įšilto“ variklio rodmenys.
Alyvos matuoklio žymos ir ką jos reiškia
Nors skirtingų automobilių matuokliai gali būti pažymėti nevienodai, principas paprastai tas pats. Viršutinė žyma dažniausiai rodo normą (pilnas lygis), o apatinė – ribą, nuo kurios alyvos trūksta ir ją reikia papildyti. Ant vienų matuoklių būna raidės, ant kitų – taškai, skylutės ar štrichuota zona, bet jų paskirtis ta pati: greitai ir aiškiai parodyti leistiną alyvos lygio intervalą.
Tarpas tarp apatinės ir viršutinės žymos įprastai atitinka maždaug 0,95 l alyvos. Jei alyvos pėdsakas matuoklyje yra tik vos virš apatinės ribos, tai dažniausiai reiškia, kad trūksta apie 0,95 l. Papildyti reikia atsargiai, nes per didelis alyvos kiekis varikliui gali pakenkti ne mažiau nei jos trūkumas.
Kaip teisingai pamatuoti alyvos lygį
Pirmiausia automobilį pastatyk ant lygaus pagrindo. Tikrinant alyvą ant nuolydžio lengva gauti klaidingą rodmenį ir be reikalo įpilti per daug. Jei variklis ką tik dirbo ir yra įkaitęs, palauk 5–15 minučių – per tą laiką alyva nutekės į karterį ir matavimas bus tikslesnis. Alyvą į karštą variklį papildyk apgalvotai ir neskubėdamas.
Teisinga procedūra tokia: ištrauk matuoklį, švariai nuvalyk skudurėliu arba popieriniu rankšluosčiu, įkišk atgal iki galo ir tik tada ištrauk antram nuskaitymui. Pirmas ištraukimas nėra patikimas, nes likusi alyva ant matuoklio gali sudaryti klaidingą vaizdą.
- Jei alyvos žymė yra tarp apatinių ir viršutinių žymų, alyvos lygis laikomas normaliu.
- Jei alyva žemiau apatinės ribos, varikliui trūksta alyvos ir ją reikia papildyti.
- Jei alyvos pėdsakas yra aukščiau viršutinės žymos, alyvos per daug ir perteklių reikia pašalinti.
Kodėl tikslumas svarbesnis, nei atrodo
Tinkamai naudojamas matuoklis padeda palaikyti normalų alyvos slėgį, stabilesnę variklio temperatūrą ir užtikrina, kad judančios detalės visada turėtų reikiamą tepimo plėvelę. Kai alyvos per mažai (žemiau minimalios žymos), ji prasčiau sugeria šilumą, didėja trintis tarp mechanizmų, kyla perkaitimo rizika, o ilgainiui gali būti pažeisti guoliai, cilindrų sienelės ar paskirstymo velenas. Jei stabdant arba posūkiuose alyvos lemputė prietaisų skydelyje trumpam mirksi, dažnai tai signalizuoja, kad alyvos lygis per žemas.
Per didelis alyvos kiekis taip pat nėra „saugi atsarga“. Perpylus alyvą ji gali pradėti aeruotis – joje atsiranda daug smulkių oro burbuliukų. Tokia alyva blogiau tepa ir prasčiau aušina, nes guoliams reikalinga vientisa alyvos plėvelė, o ne putos. Be to, alyvos perteklius gali kelti slėgį sistemoje, didinti apkrovą sandarikliams ir tarpinėms, taip spartindamas jų dėvėjimąsi.
Ką verta prisiminti kasdienėje priežiūroje
Išvada paprasta: alyvos lygį verta tikrinti reguliariai, o patį matavimą atlikti teisingai ir atidžiai vertinti žymas ant matuoklio. Kai kuriuose naujesniuose automobiliuose mechaninio matuoklio variklio skyriuje gali ir nebūti – alyvos lygį tuomet seka elektronika ir informuoja, jei rodmenys išeina už normos ribų. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar lygį matai rankiniu būdu, ar ekrane, tinkamas alyvos kiekis yra būtinas, o matuoklio žymos nėra „rekomendacinės“. Tai vienas paprasčiausių būdų laiku pastebėti problemą, kol ji dar nevirto didelėmis remonto išlaidomis.
