Automobilių entuziastų pasaulis dažnai atrodo keistas tiems, kurie automobilį vertina tik kaip transporto priemonę. Daugelis mėgėjų be didelių dvejonių investuoja į detales, apie kurias dalis vairuotojų net nepagalvoja, leidžia laiką susitikimuose aikštelėse ir iš nuotraukos ar iš tolo atpažįsta įvairius modelius. Viena ryškesnių šios bendruomenės krypčių – automobilio modifikavimas, kai serijinis (gamykliškas) automobilis gana greitai virsta projektu.
Tarp modifikuotojų yra žmonių, kurie vos tik gauna progą, pradeda keisti pakabą, ratlankius ar kėbulo elementus – pakanka interneto ir kelių užsakytų dalių. Vienas gerai atpažįstamų tokių projektų bruožų – vadinamasis „stance“ stilius, kai sąmoningai pasirenkamas labai didelis neigiamas ratų išvirtimas (neigiamas camber). Tai kampas, rodantis, kiek rato viršus pasviręs į automobilio vidų – tarsi padanga viršuje „remtųsi“ į kėbulą.
Kas yra neigiamas ratų išvirtimas
Neigiamas išvirtimas reiškia, kad rato viršutinė dalis palinksta į vidų, o apatinė – atitinkamai labiau „išeina“ į išorę. Kiekvienas automobilis turi konkrečią pakabos geometriją, o gamintojas nurodo rekomenduojamus ratų suvedimo ir išvirtimo parametrus. Daugumai kasdienių automobilių, kurie važinėja įprastomis sąlygomis, praktiškiausia laikytis artimų neutraliems nustatymų.
Kam neigiamas išvirtimas naudingas praktiškai
Saikingai parinktas neigiamas išvirtimas gali būti naudingas intensyvesnėmis važiavimo sąlygomis, pavyzdžiui, trasoje. Tokiais atvejais tai gali pagerinti valdymą posūkiuose, nes pakabos darbas ir kėbulo svyravimai keičia padangos sąlytį su danga. Tačiau svarbi sąlyga – tai turi būti daroma atsakingai ir neviršijant protingų ribų.
Kodėl per didelis neigiamas išvirtimas kelia problemų
Kai neigiamas išvirtimas tampa ekstremalus, padanga su keliu nuolat remiasi daugiausia vidine protektoriaus dalimi. Dėl to atsiranda netolygus dėvėjimasis – vidinis kraštas dyla gerokai greičiau, nes būtent jis dažniausiai patiria didžiausią apkrovą. Tuo tarpu esant artimesnei neutraliai padėčiai, protektorius dyla tolygiau, nes su kelio danga dirba visas kontaktinis plotis.
- Ekstremalus neigiamas išvirtimas sumažina padangos kontaktinį plotą su keliu.
- Dėl mažesnio kontakto tiesiai važiuojant gali suprastėti įsibėgėjimas.
- Stabdymo kelias gali pailgėti, nes padanga ne taip efektyviai „įsikimba“ į dangą.
- Padangos dėvisi netolygiai, ypač vidinis protektoriaus kraštas.
Kodėl vis tiek pasirenkamas agresyvus „stance“
Vis dėlto kartais kelyje galima pamatyti automobilių su akivaizdžiai dideliu neigiamu išvirtimu. Nuo tam tikros ribos tai dažniausiai būna ne techninis sprendimas, o išvaizdos pasirinkimas – kai kam toks stilius atrodo patrauklus. Tačiau kasdienėse eismo situacijose tai laikoma nepraktišku, nes sumažėja kiekvienos padangos sukibimui svarbus kontaktinis plotas, o važiuojant daugiausia tiesiai (kaip dažniausiai nutinka viešuosiuose keliuose) pablogėja tiek dinamika, tiek stabdymo efektyvumas.
