Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad „Stellantis“ rimtai svarsto galimybę atsisakyti „Maserati“. Oficialiai kartojama, jog prekės ženklas neparduodamas, tačiau automobilių gamintojams būtina parduoti automobilius, kad jie galėtų išsilaikyti. Šiuo požiūriu „Maserati“ pastaruoju metu sekasi silpnai: nepaisant tokių naujienų kaip MC20, atnaujintas „GranTurismo“ ir „Grecale“ visureigis, 2024 m. pardavimai smuko maždaug perpus. Dėl to per metus patirtas beveik 277 mln. eurų nuostolis, tad nesunku suprasti, kodėl dalis vadovų norėtų šį prekės ženklą išbraukti iš grupės balanso.
Vis dėlto vien noro neužtenka – norint parduoti „Maserati“, pirmiausia reikėtų rasti pirkėją. Variantų teoriškai netrūktų: nuo didelių automobilių grupių iki privačių investuotojų ar investicinių fondų. Net jei ankstesni bandymai, kai investiciniai fondai perimdavo automobilių gamintojus, ne visada baigdavosi sėkmingai, vis tiek galima įsivaizduoti scenarijų, kuriame atsiranda norinčiųjų perimti tokį vardą kaip „Maserati“.
Kas galėtų perimti „Maserati“
Klausimas tampa ne tiek „ar įmanoma parduoti“, kiek „kam tai būtų prasminga“. Teoriškai naujas savininkas galėtų bandyti išspręsti dvi pagrindines problemas: padidinti pardavimų apimtis ir kartu išlaikyti prekės ženklo identitetą, kuris tradiciškai siejamas su prabangiais „grand tourer“ tipo automobiliais. Praktikoje tai sudėtinga, nes didesnių apimčių dažnai siekiama per masiškesnius modelius, kurie gali praskiesti įvaizdį.
- Didelė automobilių grupė galėtų suteikti daugiau bendrų platformų ir technologijų, sumažinti kaštus ir stabilizuoti gamą.
- Privatus investuotojas ar milijardierius galėtų leisti prekės ženklui veikti labiau kaip „butikinė“ įmonė, tačiau tai priklausytų nuo to, ar būtų pasirengęs ilgiau toleruoti nuostolius.
- Investicinis fondas galėtų siekti greito efektyvumo ir restruktūrizacijos, bet kyla rizika, kad sprendimai būtų orientuoti į trumpalaikius finansinius rodiklius.
Netikėtas požiūris: automobilų entuziastų „planas“
Tekste taip pat pateikiama sąmoningai humoristinė idėja: jeigu sprendimus priimtų automobilių entuziastai, jie „Maserati“ keistų ne pagal tradicines rinkos taisykles, o pagal tai, kas patinka patiems fanams. Pagrindinė mintis – atsisakyti įprastos krypties ir vietoje to daryti tai, kas trauktų entuziastų dėmesį, net jei tai nebūtų visiškai suderinama su dabartine „Maserati“ pozicija prabangių kelioninių automobilių segmente.
Mechaninė pavarų dėžė kaip standartas
Siūloma, kad visi „Maserati“ modeliai turėtų standartinę 6 laipsnių mechaninę pavarų dėžę. Tokia idėja pateikiama kaip radikalus būdas išsiskirti ir sugrąžinti emociją vairuotojui, nors pripažįstama, kad tai nelabai dera su prekės ženklo dabartiniu vaidmeniu „grand tourer“ rinkoje.
„Miata“ tipo modelis „Maserati“ gamoje
Kita mintis – sukurti „Maserati“ interpretaciją lengvo ir kompaktiško sportinio rodsterio koncepcijos, kurią dažnai sieja su „Miata“ tipo formulėmis. Argumentas paprastas: tokio pobūdžio automobilis galėtų tapti įėjimo į prekės ženklą modeliu ir generuoti didesnes apimtis.
Toliau ši idėja plečiama: jei toks modelis neštų pakankamai pajamų, būtų galima sukurti ir didesnį, talpesnį variantą, orientuotą į aukštesnius vairuotojus bei tuos, kuriems kompaktiškas rodsteris per ankštas. Galiausiai minima ir universalo kėbulo interpretacija („shooting brake“) kaip dar viena nišinė, bet entuziastams patraukli kryptis.
Galutinis klausimas: kas realistiškai būtų geriausias pirkėjas
Humoro dalį palikus nuošalyje, esmė išlieka ta pati: jei dabartinis savininkas visgi nuspręstų atsisakyti „Maserati“, reikėtų pasirinkti pirkėją, kuris sugebėtų suderinti finansinį stabilumą, technologinį pagrindą ir aiškią strategiją, ką šis prekės ženklas turi reikšti rinkoje. Tekste klausimas paliekamas atviras ir siūloma svarstyti skirtingus kandidatus – nuo didelių gamintojų iki investuotojų.
