Vanduo keliuose atrodo nepavojingas tik iš pirmo žvilgsnio. Net palyginti negilus, bet greitai tekantis srautas gali pargriauti žmogų, o didesnis vandens kiekis neretai pakanka, kad automobilis prarastų sukibimą ir būtų nuneštas. Pavojus slypi ne vien gylyje: vanduo slepia duobes, gali atnešti nuolaužų, o kelio danga kartais įgriūva visiškai netikėtai. Tokiomis sąlygomis rizikuoja ir vairuotojai, ir pats automobilis.
Užliejimai galimi ne tik prie vandens telkinių. Staigus vasaros lietus, vandentiekio avarija ar žema kelio vieta gali akimirksniu paversti įprastą atkarpą spąstais. Važiuojant žvyrkeliais ar bekelėje situacija panaši: purvina bala dažnai atrodo sekli, bet realiai gali būti gerokai gilesnė. Kai automobilis įvažiuoja į vandenį, vienas jautriausių taškų yra išmetimo sistema, ypač galinis išmetimo vamzdis. Jei transporto priemonė nėra specialiai paruošta važiavimui per gilius brastų ruožus, pasekmės dažniausiai būna prastos.
Kas nutinka, kai išmetimo vamzdis atsiduria po vandeniu
Kol variklis veikia, išmetamosios dujos iš sistemos stumiamos lauk, todėl susidaro teigiamas slėgis. Dėl jo vanduo trumpą laiką gali nepatekti į išmetimo vamzdį net tada, kai galas paniręs. Dėl šios priežasties trumpas vamzdžio panardinimas, pavyzdžiui, manevruojant su priekaba prie vandens, ne visada iškart baigiasi gedimu, ypač jei sistema sandari.
Problema prasideda tada, kai variklis nustoja veikti. Užgesus varikliui, nustojus suktis starteriui arba išsikrovus akumuliatoriui, slėgis dingsta ir vanduo gali gana greitai grįžti atgal į išmetimo trasą. Kritiniu atveju vanduo per išmetimo arba įsiurbimo kelią patenka į cilindrus ir įvyksta hidrosmūgis: stūmokliai bando suspausti vandenį kaip orą, tačiau vanduo nesusispaudžia. Tokia situacija gali:
- sulankstyti švaistiklius,
- įskelti cilindrų galvutę,
- sukelti pilną variklio užstrigimą.
Tokio tipo pažeidimai dažnai atsiranda akimirksniu, būna labai brangūs, o kartais jų išvis neapsimoka remontuoti.
Net jei po pravažiavimo per vandenį automobilis atrodo „važiuoja kaip važiavęs“, tai dar nereiškia, kad problemos neatsiras vėliau. Drėgmė išmetimo sistemoje gali užsilaikyti, o korozija formuojasi palaipsniui. Po panardinimo, praėjus dienoms ar savaitėms, gali pradėti gesti duslintuvas, katalizatorius ar jutikliai, o gedimai pasireikšti kaip įsižiebusi variklio gedimo lemputė ir nestabilus darbas.
Kai automobilis stovi vandenyje
Jei automobilis užlietas stovint ir variklis išjungtas, galinis išmetimo vamzdis tampa tarsi atvira anga, pro kurią vanduo gali patekti į sistemą. Vandeniui kylant ar automobiliui ilgiau stovint apsemtam, jis gali užpildyti duslintuvą, judėti išmetimo vamzdžiais pirmyn ir kai kuriais atvejais pasiekti variklį, ypač jeigu transporto priemonė panirusi valandas ar net dienas.
Užsilikęs vanduo išmetimo sistemoje dažnai reiškia:
- spartesnę koroziją ir pradegusius elementus,
- išmetamųjų dujų valymo sistemos sutrikimus,
- deguonies (O2) jutiklių pažeidimus, kurie simptomus gali parodyti tik po kurio laiko.
Be to, potvynio ar gatvėse susikaupusio vandens sudėtis paprastai nėra „švari“: jis gali būti sumaišytas su chemikalais ir kitais teršalais, kurių patekti į vidines automobilio sistemas tikrai nereikėtų.
Jei automobilis buvo apsemtas net iš dalies, dažnai paaiškėja, kad remonto apimtis per didelė ir ekonomiškai nepagrįsta. Atskirais atvejais papildoma rizika kyla elektrinėms transporto priemonėms: sūrus vanduo, patekęs prie ličio jonų baterijos, gali paskatinti koroziją ir sukelti pavojingus trumpuosius jungimus, o blogiausiu scenarijumi — gaisro riziką.
Ką daryti, jei išmetimo vamzdis paniro
Išmetimo sistema sukurta vienkrypčiam srautui: dujos turi keliauti nuo variklio per katalizatorių ir duslintuvą į išorę. Ji pritaikyta degimo produktams, bet ne vandeniui. Kai vanduo patenka iš lauko pusės, sistema tampa pažeidžiama, o didžiausią grėsmę kelia tai, kad vanduo nesusispaudžia.
Jei vis dėlto neišvengiama važiuoti per vandenį, saugiausia laikytis kuo mažesnio gylio ir nestabdyti. Praktinis orientyras – ne daugiau kaip apie 15 cm, o sustojimai vandenyje yra ypač rizikingi: net trumpas delsimas gali leisti vandeniui priartėti prie išmetimo vamzdžio, kol variklis dirba laisva eiga. Būtent darbas laisva eiga vandenyje laikomas vienu greičiausių būdų prisidaryti rimtų variklio bėdų.
Jei automobilis vandenyje užgeso, nereikėtų bandyti jo užvesti iš naujo. Kur kas saugiau yra ištraukti automobilį ir nugabenti į servisą patikrai, kad būtų įvertinta, ar vanduo nepateko į išmetimo sistemą, įsiurbimą ir kitas jautrias vietas. Jeigu išmetimo vamzdis buvo po vandeniu kad ir trumpam, o jūs tiksliai nežinote gylio ar panirimo trukmės, nereikėtų remtis prielaida, kad „viskas gerai“ – vandens padariniai dažnai išlenda tada, kai remontas jau kainuoja brangiai.
