Vis dažniau kalbama, kad „Maserati“ artimiausiu metu gali būti pasiūlyta pardavimui. Oficialiai „Stellantis“ teigia, kad šio prekės ženklo atsisakyti neketina, tačiau praėjusiais metais pardavimai smuko maždaug per pusę, o finansinis rezultatas buvo neigiamas – nuostoliai siekė beveik 276 mln. eurų. Dėl tokios situacijos tikėtina, kad dalis valdybos norėtų mažinti nuostolius ir ieškoti pirkėjo. Ar taip ir įvyks, dar neaišku, tačiau toks scenarijus nestebintų.
- 1.Galimi „Maserati“ pirkėjai: skaitytojų siūlymai
- 1.1BYD
- 1.2Ferrari
- 1.3Toyota
- 1.4BMW
- 1.5Mercedes-Benz
- 1.6Honda
- 1.7Volkswagen
- 1.8Dongfeng
- 1.9Niekas
- 1.10Nokia
- 2.Santrauka
Jeigu „Maserati“ iš tiesų būtų parduodama, vien pareiškimo neužtektų – reikėtų realaus pirkėjo. Todėl buvo iškeltas paprastas klausimas: kas, jūsų manymu, turėtų perimti „Maserati“? Žemiau – įvairiausi pasiūlymai, pradedant didžiaisiais koncernais ir baigiant netikėtais, su humoru pateiktais variantais.
Galimi „Maserati“ pirkėjai: skaitytojų siūlymai
BYD
Buvo atkreiptas dėmesys, kad „Maserati“ yra labai populiari Kinijoje, todėl logiška svarstyti apie BYD ar kitą didelį Kinijos gamintoją kaip potencialų pirkėją. Toks sandoris suteiktų gamybos bazę Europoje, o tai galėtų padėti apeiti Europos Sąjungos muitus. Be to, pirkėjas gautų jau gerai atpažįstamą vardą, kuris vis dar turi prestižo. Kartu pabrėžta, kad nors būtų įdomu matyti, kaip tokį egzotiškesnį prekės ženklą įsigyja, pavyzdžiui, „Toyota“, realybėje toks sprendimas mažai tikėtinas.
Ferrari
Kitas siūlymas – „Ferrari“. Argumentas paprastas: „Maserati“ galėtų tapti žemesnio įėjimo lygio ir SUV krypties platforma, kur būtų dalijamasi kaštais. Taip pat „Maserati“ būtų patogi erdvė išbandyti elektrinius kupė, nerizikuojant pačiu „Ferrari“ įvaizdžiu, jeigu eksperimentai nepasiteisintų.
Toyota
Buvo pateiktas ilgas argumentų sąrašas, kodėl geriausias pasirinkimas galėtų būti „Toyota“. Pirmas akcentas – meistrystė gamyboje ir patikimumas: „Toyota“ vertinama kaip inžinerija paremta įmonė, kuri geba užtikrinti aukštą surinkimo kokybę.
Taip pat pabrėžta, kad SUV yra svarbi pelningumo dalis net ir prestižiniams gamintojams. „Toyota“ turi patirties kuriant gerai surinktus SUV, už kuriuos pirkėjai yra pasirengę mokėti daugiau (nors ir ne tokį priemokos lygį kaip „Porsche“, tačiau didesnį, nei norėtų masinių gamintojų atstovai).
Kitas argumentas – sportinių modelių niša. Buvo pažymėta, kad „Toyota“ nebeturi modelio, kuris būtų tiesioginis konkurentas „Maserati“ sportiniams automobiliams, todėl „Maserati“ sportinė linija neatimtų „Toyota“ premium sportinio modelio pardavimų. Papildomai paminėta, kad „Toyota“ ir toliau mato prasmę sportiniuose automobiliuose – kuriami nauji MR2 ir (arba) „Celica“, o kartu asortimente yra ir GR86.
Dar vienas svarbus punktas – „Toyota“ patirtis prabangos segmente per „Lexus“: ji jau yra parodžiusi, kaip galima sukurti techniškai pažangų prabangų automobilį, kuris kasdienybėje tiesiog veikia. Pagal šią logiką, „Toyota“ galėtų sujungti savo inžinierius ir „Lexus“ kokybės standartus su itališkų dizainerių kuriama išvaizda bei emocija, o gamybą organizuoti pagal „Toyota“ tolerancijas brokui ir surinkimo kokybei. Idėja apibendrinta paprastai: „Maserati“ išvaizda ir garsas, „Toyota“ inžinerija ir „Lexus“ surinkimo kokybė.
BMW
Buvo siūloma, kad „BMW“ galėtų būti stipri „Maserati“ patronuojanti įmonė dėl kelių priežasčių: plati ir moderni jėgos agregatų gama, išvystytas atstovybių tinklas ir gebėjimas pasiekti tikslinę auditoriją, kuri perka tokio tipo automobilius.
Mercedes-Benz
Šalia „BMW“ kaip alternatyva paminėtas ir „Mercedes-Benz“. Pagrindinė mintis ta pati: tokio masto gamintojai jau turi infrastruktūrą, paruoštas platformas bei jėgos agregatus, o „Maserati“ vardas galėtų suteikti papildomo svorio ir išskirtinumo.
Honda
Tarp idėjų buvo ir „Honda“. Siūlomas modelis: „Honda“ perka „Maserati“, palieka italų dizainerius, kurie kuria emociją ir „automobilių meno“ vaizdinį, tačiau inžineriją perima „Honda“ komanda. Tokiu būdu, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų atgimti originalios NSX dvasios interpretacija, o rezultatą būtų įdomu pamatyti praktikoje.
Volkswagen
Buvo priminta, kad „Volkswagen“ anksčiau domėjosi „Alfa Romeo“ maždaug prieš 7–8 metus. Todėl iškelta prielaida, kad koncernas teoriškai galėtų domėtis ir „Maserati“ (gal net abiem), nors kartu išsakyta nuomonė, kad dabartinė ekonominė situacija tokiems planams gali būti nepalanki, o galimybė jau praleista.
Dongfeng
Kitas pasiūlymas – „Dongfeng“ arba „Changan“. Šio scenarijaus idėja aiški: naujas savininkas galėtų greitai elektrifikuoti visą modelių gamą, panašiai kaip SAIC išnaudojo MG prekės ženklą, iš esmės perkurdamas jo pozicionavimą.
Niekas
Buvo pateikta ir skeptiška pozicija: teigiama, kad „Maserati“ sunkumų patiria dar nuo 9-ojo dešimtmečio, o bandymai jį „prikelti“ kartojosi ne kartą, bet nuolat virsdavo brangiai kainuojančiu projektu. Artimiausiai sėkmei esą buvo prieita tada, kai prekės ženklas priklausė „Ferrari“, tačiau net ir tuo atveju galiausiai nuspręsta jo atsisakyti.
Pagal šią nuomonę, potencialiam pirkėjui reikėtų ne tik finansinių resursų, bet ir aiškios vizijos bei tikro užsidegimo prekės ženklui. Siūlomi du keliai: „garbingai užbaigti istoriją“, kol vardas dar turi autoriteto, arba stipriai sumažinti gamą, paliekant tik GT ir „Quattroporte“, ir paversti „Maserati“ mažos apimties, nišiniu boutique prekės ženklu. Argumentuojama, kad masiškai konkuruoti su Vokietijos premium gamintojais ir ypač veržtis į itin konkurencingą krosoverių segmentą būtų sunku, nes tam reikia labai daug laiko ir investicijų.
Nokia
Galiausiai pasirodė ir humoristinis pasiūlymas – „Nokia“. Logika paprasta: jei telefonai garsėjo tvirtumu, būtų įdomu įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu toks požiūris būtų pritaikytas automobiliams.
Santrauka
- Finansinis spaudimas ir kritę pardavimai sustiprino kalbas, kad „Maserati“ gali būti parduodama.
- Siūlymai svyravo nuo didžiųjų automobilių koncernų iki elektrifikacijos kryptį siūlančių gamintojų.
- Dalis nuomonių ragino mažinti ambicijas ir „Maserati“ paversti mažos apimties nišiniu prekės ženklu, o ne kovoti dėl masinės krosoverių rinkos.
- Diskusijoje netrūko ir lengvesnio tono idėjų, kurios labiau pabrėžė prekės ženklo simboliką nei realius verslo scenarijus.




