Automobilio aušinimo sistemos techninė priežiūra dažnai lieka nuošalyje, tačiau aušinimo skysčio būklė turi tiesioginės įtakos variklio tarnavimo laikui ir eksploatacijos patikimumui. Daugelis vairuotojų į šį klausimą nekreipia daug dėmesio, nes šiuolaikiniai automobiliai tapo kur kas mažiau reiklūs aptarnavimui nei ankstesnių kartų modeliai. Sintetinė variklio alyva ar automatinės pavarų dėžės skystis šiandien tarnauja kur kas ilgiau nei anksčiau. Tačiau ar verta taip pat elgtis ir su aušinimo skysčiu?
Kada reikėtų keisti aušinimo skystį?
Gamintojai dažniausiai rekomenduoja aušinimo skystį keisti kas 48 000–160 000 kilometrų arba kas 3–5 metus – kas įvyksta pirmiau. Kai kurios ilgalaikės sudėties aušinimo priemonės gali tarnauti iki 260 000 kilometrų ar net iki 10 metų, tačiau intensyvios eksploatacijos – pavyzdžiui, dažnai tempiant priekabą – intervalai trumpėja. Laiku neatnaujinus aušinimo skysčio, kyla rizika sumažinti sistemos efektyvumą ir sukelti papildomų gedimų.
Kaip veikia aušinimo skystis?
Aušinimo skystis dažniausiai sudarytas iš vandens ir etilenglikolio mišinio, kuris užtikrina žemesnę užšalimo ir aukštesnę užvirimo temperatūrą nei vien vanduo. Jis cirkuliuoja per variklį vandens pompos pagalba, absorbuodamas šilumą ir perduodamas ją į radiatorių, kur karštis pašalinamas. Žiemą antifrizas apsaugo variklį nuo skysčio užšalimo, o vasarą – stabdo perkaitimą. Papildomai, sušilęs aušinimo skystis keliauja į salono šildytuvą ir sukuria šilumą automobilio viduje.
Aušinimo skystis ir korozija
Be temperatūros reguliavimo aušinimo skystis apsaugo sistemos komponentus nuo rūdžių ir apnašų. Laikui bėgant eksploatuotas skystis rūgštėja, praranda rūdis slopinančias savybes ir tampa agresyvesnis metalinėms detalėms. Naudojant paprastą vandenį vietoje antifrizo prarandama apsauga nuo užšalimo ir korozijos – dėl to formuojasi rūdys, mažina vandens pompos, radiatoriaus, termostato bei siaurų kanalų tarnavimo laiką. Sistemoje besikaupiant oksido dalelėms ar nuosėdoms gali susiaurėti pravados, padidėja užsikimšimo rizika, prisideda prie variklio perkaitimo ir brangių komponentų gedimų.
Kaip patikrinti aušinimo skysčio būklę?
Aušinimo skysčio būklei įvertinti galima kreiptis į specialistą arba pasinaudoti paprastu testavimo įrankiu savarankiškai. Verta prisiminti, jog kai kurie šiuolaikiniai aušinimo skysčiai skiriasi savo chemine sudėtimi – ne visada universalūs testai parodys tikslų rezultatą. Praktikoje apie blogą aušinimo skysčio būklę gali išduoti ir padidėjusi variklio darbinė temperatūra.
Aušinimo sistemos praplovimas
Keičiant aušinimo skystį rekomenduojama atlikti pilną sistemos praplovimą, o ne tik išleisti seną skystį iš radiatoriaus. Praplovimo metu spaudimo pagalba pašalinama didžioji dalis senų teršalų, nuosėdų, oksido dalelių ar krešulių, susikaupusių sistemoje. Tik taip užtikrinama efektyvi naujo skysčio apsauga bei ilgalaikė aušinimo sistemos ir jos sudėtinių dalių veikla.
- Naudokite aušinimo skystį, atitinkantį gamintojo rekomendacijas.
- Keiskite skystį pagal nurodytus intervalus arba dažniau, jei automobilis naudojamas sunkesnėmis sąlygomis.
- Reguliariai tikrinkite skysčio lygį ir būklę – pakeitus spalvą ar atsiradus drumzlei, nedelskite atnaujinti.
- Atlikite pilną aušinimo sistemos praplovimą, kad išvengtumėte nuosėdų ir oksido sankaupų.
Nors aušinimo skysčio keitimas retai tampa automobilių entuziastų diskusijų tema, tinkama priežiūra gali užkirsti kelią rimtiems variklio arba aušinimo sistemos pažeidimams, kurių remontas kainuoja gerokai brangiau nei reguliarus aptarnavimas.
