„Rev matching“ (variklio sūkių suderinimas) – tai technika, naudojama perjungiant pavarą žemyn taip, kad variklio sūkiai iki sankabos atleidimo būtų pakelti iki reikiamo lygio. Taip sumažinamas trūkčiojimas ir išlaikoma stabilesnė automobilio pusiausvyra. Kasdienėje miesto eismo situacijoje to dažniausiai net nepastebėsite, tačiau trasoje, kur svarbios net sekundės dalys, nedidelis disbalansas gali tapti apčiuopiamu praradimu.
Sportiškai važiuojant dažnai pamatysite, kad patyrę vairuotojai perjungdami pavarą žemyn trumpam spusteli akceleratorių. Tuo pat metu kairė koja spaudžia sankabą, o dešinė koja turi ir stabdyti, ir „blipinti“ akceleratorių. Tai reikalauja praktikos, bet pati idėja paprasta: padaryti perjungimą kuo sklandesnį, kad automobilis išliktų subalansuotas.
Kam reikalingas sūkių suderinimas
Perjungiant pavarą žemyn, pavarų dėžė pereina į žemesnę pavarą, todėl transmisijos dalys turi suktis greičiau nei ką tik prieš perjungimą. Jei sankaba atleidžiama, kai variklio sūkiai dar per maži, transmisija ir variklis „susitinka“ skirtingais greičiais – dėl to atsiranda momentinis truktelėjimas, o automobilio svorio pasiskirstymas gali trumpam pasikeisti.
Įprastai tai nėra kritinė problema: važiuojant ramiai, trūkčiojimas būna nežymus ir dažniausiai neturi praktinių pasekmių. Tačiau važiuojant arti sukibimo ribos, ypač stabdant ir tuo pat metu įvažiuojant į posūkį, toks momentinis disbalansas gali pabloginti laiką arba net išprovokuoti slydimą.
Kaip tai vyksta mechaniniu požiūriu
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže variklis ir transmisija sujungiami per sankabą: sankabos diskas prispaudžiamas prie variklio smagračio (ar prispaudimo mechanizmo), todėl abu mazgai sukasi kartu ir perduoda sukimo momentą. Nuspaudus sankabos pedalą, šis ryšys trumpam atjungiamas – tada galima pakeisti pavarą svirtimi.
Perjungus į žemesnę pavarą, pavarų dėžės įėjimo pusėje (sankabos disko pusėje) reikalingas didesnis sukimosi greitis nei tas, kurį tuo metu turi variklis. Jei sankaba atleidžiama iš karto, varikliui tenka staigiai „pasivyti“ transmisijos greitį, o tai ir sukelia truktelėjimą, kuris gali išbalansuoti automobilį.
Sūkių suderinimo esmė – dar prieš sankabai vėl pilnai sujungiant variklį ir transmisiją trumpai pakelti variklio sūkius iki artimesnio reikiamam. Tai daroma trumpu akceleratoriaus spustelėjimu perjungimo metu. Kadangi perjungiant pavarą žemyn dažnai tuo pačiu ir stabdoma, vairuotojui tenka vienu metu valdyti sankabą, stabdį ir akceleratorių, todėl ir atsiranda sudėtingesnis „darbas kojomis“.
Ar to reikia visiems
Kasdieniam važiavimui sūkių suderinimas nėra būtinas, nes įprastomis sąlygomis nedideli trūkčiojimai retai turi realią įtaką saugumui ar automobilio stabilumui. Vis dėlto važiuojant dinamiškai, ypač stabdant prieš posūkius ir norint išlaikyti kuo lygesnį automobilio balansą, ši technika padeda perjungti pavaras sklandžiau.
- Ramiam važiavimui mieste ar užmiestyje tai dažniausiai – tik komforto klausimas.
- Sportiškai važiuojant ar trasoje tai gali padėti išlaikyti stabilumą stabdymo ir įvažiavimo į posūkį fazėje.
- Važiuojant arti sukibimo ribos net trumpas disbalansas gali turėti didesnį efektą nei atrodytų kasdienėse situacijose.
Automatinis sūkių suderinimas, automatai ir elektromobiliai
Šiuolaikiniuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže neretai sutinkamas automatinis sūkių suderinimas: elektronika pati pakelia variklio apsukas perjungiant pavarą žemyn, todėl vairuotojui nereikia tiksliai „gaudyti“ akceleratoriaus momento. Kai kuriuose modeliuose šią funkciją galima išjungti, jei norisi daugiau tiesioginio, visiškai mechaninio valdymo pojūčio.
Automatinėse pavarų dėžėse ši tema paprastai nėra aktuali, nes jų veikimo principas skiriasi: vietoje sankabos dažnai naudojamas sukimo momento keitiklis, o pavarų perjungimo logiką ir suderinimą atlieka pati transmisija. Elektromobiliuose situacija dar paprastesnė – daugelyje jų naudojama viena pastovi pavara, todėl perjunginėti pavarų apskritai nereikia, o jei modelis turi kelias pavaras, jų darbas vis tiek valdomas automatiškai.
