Renkantis elektromobilį vienas dažniausių klausimų – kiek realiai tarnauja traukos baterija ir ar ji nenusidėvės greičiau nei vidaus degimo automobilis. Daugelis yra patyrę, kaip laikui bėgant silpsta telefonų ar nešiojamų kompiuterių akumuliatoriai, ypač jei įrenginiai dažnai kraunami greituoju būdu arba ilgai paliekami prijungti prie įkroviklio. Natūralu, kad panašių baimių kyla ir dėl elektromobilių, tačiau praktikoje situacija kitokia.
Transporto telematikos bendrovės „Geotab“ atliktas tyrimas rodo, kad daugumos elektromobilių baterijos įprastomis eksploatavimo sąlygomis tarnauja maždaug 15–20 metų. Vidutinis talpos mažėjimas siekia apie 1,8 % per metus. Tai yra ilgesnis laikotarpis nei vidutinis lengvųjų automobilių amžius keliuose, kuris, remiantis transporto statistikos duomenimis, sudaro apie 12,6 metų.
Baterijos nusidėvėjimas šiandien – mažesnė problema nei anksčiau
Ankstesniais metais baterijos senėjimas buvo rimtesnė kliūtis, nes tuomet elektromobilių nuvažiuojamas atstumas buvo ribotas. Dar 2015 m. penki geriausiai vertinti elektromobiliai – „Ford Focus Electric“, „Chevrolet Spark EV“, „Nissan Leaf“, „Fiat 500e“ ir „Volkswagen e-Golf“ – vienu įkrovimu nuvažiuodavo mažiau nei 145 km. Tokiame kontekste net ir nedidelis talpos sumažėjimas greitai paversdavo kasdienį naudojimą nepatogiu, nes ir taip kukli rida tapdavo per maža.
Dabar situacija pasikeitusi: daug šiuolaikinių elektromobilių deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas yra kelis kartus didesnis nei prieš dešimtmetį, todėl toks pats procentinis nusidėvėjimas praktiškai nebeatrodo kritinis. Kitaip tariant, kai ridos rezervas didelis, baterijos talpos mažėjimas nebėra „nuosprendis“ automobilio naudojimui.
Kaip prailginti elektromobilio baterijos tarnavimo laiką
Skirtingos baterijų chemijos sensta nevienodai, todėl universalios formulės nėra. Vis dėlto yra keli aiškūs įpročiai, kurie padeda lėčiau prarasti talpą ir ilgiau išsaugoti didesnį nuvažiuojamą atstumą.
Įkrovos lygio ribojimas pagal baterijos tipą
Elektriniuose automobiliuose dažniausiai sutinkamos kelios baterijų chemijos, o rekomendacijos šiek tiek skiriasi. Nikelio–mangano–kobalto (NMC) bei nikelio–kobalto–mangano (NCM) baterijoms palanku kasdienėje eksploatacijoje laikytis maždaug 20–80 % įkrovos intervalo – tai laikoma patikimu būdu lėtinti degradaciją. Ličio geležies fosfato (LFP) baterijoms tokia taisyklė paprastai nėra tokia griežta, tačiau vienas tyrimas parodė, kad nuolatinis jų „pripildymas iki viršaus“ gali neigiamai paveikti ilgaamžiškumą.
Greitasis įkrovimas ir temperatūros valdymas
Nuolatinis DC greitasis įkrovimas gali šiek tiek padidinti baterijos nusidėvėjimo tempą, tačiau svarbiausia – vengti greitojo įkrovimo kraštutinumų. Didžiausias papildomas krūvis baterijai atsiranda tuomet, kai greitai kraunama esant labai mažam arba labai aukštam įkrovos lygiui. Tokiose situacijose baterija patiria daugiau nereikalingo streso.
Dalis naujesnių elektromobilių turi skysčiu aušinamas baterijas ir išankstinio paruošimo (preconditioning) funkciją: važiuojant link greitojo įkrovimo stotelės sistema optimizuoja baterijos temperatūrą. Tai padeda sumažinti greitojo įkrovimo poveikį, ypač esant ekstremalioms temperatūroms.
Skaičiai praktiškai: kas lieka po 20 metų
Jei baterijos talpa kasmet mažėja vidutiniškai po 1,8 % (toks buvo „Geotab“ vertintos 10 000 elektromobilių imties vidurkis), po 20 metų ji teoriškai turėtų išlaikyti apie 64 % pradinės talpos. Tai reiškia, kad automobilis praras dalį ridos, bet nebūtinai taps netinkamas kasdieniam naudojimui.
Pavyzdžiui, 2025 m. „Hyundai Ioniq 5“ maksimalus nuvažiuojamas atstumas vertinamas apie 512 km. Taikant 1,8 % metinį talpos kritimą, po 20 metų toks automobilis vis dar galėtų nuvažiuoti daugiau nei 320 km vienu įkrovimu. Nors tai mažiau nei naujo automobilio rodiklis, toks atstumas išlieka praktiškas daugeliui įprastų poreikių.
Natūralus senėjimas galioja visiems automobiliams
Pagal transporto statistikos duomenis, vidutinis registruoto lengvojo automobilio amžius, nepriklausomai nuo pavaros tipo, siekia apie 14 metų. Visiems, kas yra prižiūrėję tokio amžiaus automobilį, pažįstama situacija: dėl natūralaus dėvėjimosi periodiškai tenka keisti įvairius mazgus ir detales, nes laikui bėgant jos ima gesti. Elektromobiliai nėra išimtis – tiesiog jų konstrukcijoje mažiau kai kurių tradicinių, reguliariai aptarnaujamų vidaus degimo variklio komponentų.
Kalbant konkrečiai apie traukos baterijas, pastarojo dešimtmečio elektromobilių duomenys rodo labai mažą rimtų baterijos gedimų dažnį – mažiau nei 0,5 %. Tai nereiškia, kad aukštos įtampos baterijos niekada nesugenda, tačiau tokie atvejai statistiškai reti.
Elektromobilio įsigijimas: mažiau nežinomųjų nei anksčiau
Elektromobilių pasirinkimas plečiasi, o praktinių kliūčių jų eksploatacijai mažėja. Vis dėlto nemaža dalis naujų elektromobilių pasirenkami lizingu, nes tai leidžia išbandyti elektrinę pavarą ir kasdienę eksploataciją neįsipareigojant ilgam laikotarpiui.
Jei vis dėlto nusprendžiama elektromobilį pirkti, dabartiniai duomenys leidžia ramiau vertinti ilgalaikę baterijos degradaciją: šiuolaikiniai modeliai nuvažiuoja gerokai daugiau, baterijų valdymo sistemos tapo pažangesnės, o realūs gedimai – reti. Dėl to baterijos ilgaamžiškumas šiandien yra mažesnė rizika nei prieš dešimtmetį.
