Po trumpos pertraukos, kurią nulėmė perėjimas prie elektromobilių, vis dažniau kalbama, kad „Dodge“ į serijinius modelius vėl gali sugrąžinti didelės galios V8 variklius. Pagrindiniu kandidatu laikomas 6,2 l kompresorinis „Hellcat“. Vien pati tokios galimybės žinia sukėlė daug reakcijų, o jei šie automobiliai išties pasirodys gatvėse, triukšmo netrūks ir važiuojant.
Anksčiau „Dodge“ atstovai tokią kryptį buvo neigę, tačiau situacija pasikeitė, kai pradėjo aiškėti elektromobilio „Charger“ pardavimų tempas. Įspūdingą reputaciją turintis „Hellcat“ sugrįžimas galėtų būti paprastas būdas vėl įžiebti prekės ženklo gerbėjų susidomėjimą.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad „Hellcat“ skambesys patinka ne visiems. Taip ir turi būti: ši sistema sukurta ne tam, kad skambėtų švelniai, o tam, kad vairuotojas girdėtų ryškų, aukšto tono kompresoriaus cypimą, papildytą V8 burzgimu ir riaumojimu. Iš esmės tai sąmoningai suformuotas „garsus našumo“ charakteris, atitinkantis didelės galios automobilių pirkėjų lūkesčius.
Iš kur atsiranda „Hellcat“ kompresoriaus garsas
Norint suprasti, kodėl šis variklis toks garsus, verta susitelkti į detalę, kuri ir sukuria didžiausią „parašo“ efektą – kompresorių, montuojamą prie 6,2 l „Hellcat“ Hemi V8. Šiuos kompresorius gamina „IHI“ – pirmo lygio automobilių tiekėjas, dirbantis tiesiogiai su gamintojais. Skirtingose „Hellcat“ versijose buvo naudojami kelių dydžių šios konstrukcijos kompresoriai.
Kompresoriaus užduotis paprasta: priverstinai į cilindrus tiekti daugiau oro. Kai į cilindrą patenka daugiau oro, o kartu tiekiamas kuras, degimo procesas tampa intensyvesnis, todėl išgaunama didesnė galia.
„Hellcat“ naudoja dviejų sraigtų (twin-screw) tipo sprendimą. Jo viduje yra du rotoriai, kurie vizualiai primena masyvius sraigtus be galvučių. Ant rotorių išfrezuoti profiliai vadinami iškilomis (lobes). Rotoriams sukantis, šios iškilos tarpusavyje tiksliai susikabina ir taip „įtraukia“ vėsesnį orą, o tada jį stumia į variklį.
Būtent šio proceso mechanika ir sukuria aukšto tono cypimą – garsą, kuris daugeliui tapo „Hellcat“ atpažinimo ženklu. Be to, gamintojas akivaizdžiai stengėsi, kad vairuotojas jį girdėtų aiškiai ir garsiai.
Kompresorius čia ne dėl garso, o dėl rezultatų
Nors „Hellcat“ dažnai minimas dėl savo garso, kompresorius nėra vien triukšmo šaltinis ar dirbtinai kuriamas „efektas“. Tai seniai patikrintas būdas pakelti variklio našumą. Kadangi kompresorius sukamas nuo variklio diržine pavara, dalis galios panaudojama rotoriams sukti, o ne ratams varyti. Tačiau „Hellcat“ atveju galutinis rezultatas šį kompromisą pateisina.
- Kompresorius padidina į variklį patenkančio oro kiekį, todėl galima sudeginti daugiau kuro ir išgauti daugiau galios.
- Mechaninė pavara reiškia, kad kompresorius veikia tiesiogiai nuo variklio sūkių ir kuria būdingą aukšto tono garsą.
- Nepaisant dalies galios sąnaudų kompresoriui sukti, bendras galios prieaugis yra labai didelis.
„Hellcat“ galingumo raida ir skaičiai
6,2 l „Hellcat“ debiutavo 2015 m. „Dodge Challenger SRT“ modelyje, kuris starto metu buvo pristatomas kaip greičiausias, sparčiausiai įsibėgėjantis ir galingiausias gamyklinis „muscle car“ tipo automobilis. Ši versija turėjo 707 AG, galėjo pasiekti 320 km/h maksimalų greitį ir iki 97 km/h įsibėgėdavo per kiek daugiau nei 3 s.
Keturių durų giminaitis – 2015 m. „Dodge Charger SRT“ – taip pat pasižymėjo įspūdingais rodikliais, o jo maksimalus greitis buvo nurodomas 328 km/h.
Pirmojo „Hellcat“ gamybos etapo pabaigoje gamintojas buvo sukūręs smarkiai modifikuotą variantą su 3,0 l kompresoriumi, kuris 2023 m. „Dodge Challenger SRT Demon 170“ versijoje pasiekė 1 025 AG. Nors šis automobilis buvo legalus viešajam eismui, jo koncepcija aiškiai orientuota į dragą: iki 97 km/h jis įsibėgėdavo per 1,66 s, ketvirtį mylios įveikdavo per 8,91 s ir finišuodavo 243 km/h greičiu. Dėl tokių skaičių nenuostabu, kad kompresorinio V8 sugrįžimo daug kas laukia itin nekantriai.
