Vis daugiau naujų automobilių iš gamyklos išrieda be atsarginio rato – ir tai galioja ne tik pilno dydžio ratui, bet neretai net ir laikinam „siauram“ atsarginiam ratui, skirtam trumpoms distancijoms. Tai ryškus pokytis, palyginti su laikais, kai atsarginiai ratai buvo laikomi itin svarbiais ir gamintojai juos montuodavo pačiose įvairiausiose vietose: nuo senesnių automobilių sparnų nišų iki visureigių galo ar net variklio skyriaus kai kuriuose mažuose, neįprastos konstrukcijos modeliuose.
Vienas pagrindinių šio pokyčio veiksnių – siekis mažinti automobilio masę. Lengvesnis automobilis paprastai sunaudoja mažiau degalų, o ratlankio, padangos ir privalomų įrankių komplektas gali pridėti apie 23–27 kg (o didesniuose automobiliuose – ir daugiau). Atsisakius atsarginio rato, gamintojui tai reiškia ir mažesnes komplektacijos sąnaudas, ir nedidelį, bet pamatuojamą efektyvumo pagerėjimą.
Atsarginio rato raidos kelias iki nykimo
Atsarginio rato istorija siekia XX a. pradžią. 1904 m. buvo sukurtas vadinamasis „Stepney“ tipo sprendimas, leidęs naudoti papildomą ratą nekeičiant pažeistos padangos įprastu būdu – konstrukcija prispausdavo papildomą ratą prie esamo. 1909 m. „Rambler“ pasiūlė keičiamos ratlankio ir padangos komplektą, artimą šiuolaikinei atsarginio rato sampratai.
Visgi masinis „mažėjimas“ prasidėjo gerokai vėliau, kai svorio taupymas tapo svarbia projektavimo kryptimi. XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje paplito neįpūstos, „sulankstomos“ atsarginės padangos: tai mažesnio skersmens ratlankiai su plokščia, nepripūsta padanga ir suslėgto oro balionėliu, kad prireikus būtų galima ją pripūsti. Vėliau ši idėja evoliucionavo į šiandien geriau žinomą „donuto“ tipo atsarginį ratą – iš esmės tai tas pats vietą taupantis sprendimas, tik jau paruoštas naudoti (pripūstas).
Technologijos, pakeitusios atsarginio rato vaidmenį
Lūžis įvyko išpopuliarėjus „run-flat“ padangoms, kurios leidžia važiuoti net ir praradus slėgį. Šios padangos paprastai skirstomos į kelias kryptis. Viena iš jų – sustiprintų šoninių sienelių konstrukcija, kuri gali išlaikyti automobilio svorį net kai padangoje nebėra pakankamai oro. Kitas sprendimas – savaime sandarinančios padangos, kurių vidinis sluoksnis geba užspausti nedideles pradūras: speciali medžiaga išsiplečia ir sumažina oro nuotėkį.
Dėl šių technologijų pilno dydžio atsarginis ratas naujuose automobiliuose tapo reta komplektacijos dalimi. Šiuo metu tik nedidelė dalis naujų modelių komplektuojami su pilno dydžio atsarginiu ratu.
Kokie sprendimai dažniausiai naudojami vietoj pilno dydžio atsarginio rato
- Mažas, vietą taupantis atsarginis ratas, skirtas ribotam atstumui ir ribotam greičiui.
- „Run-flat“ padangos kartu su remonto komplektu (sandarinimo priemone) ir kompresoriumi padangai pripūsti.
Praktiškai tai ne visada yra idealus pakaitalas. Vairuotojams kyla ir finansinių, ir eksploatacinių klausimų.
Kodėl sprendimas be atsarginio rato ne visada patogus
Vienas didžiausių minusų – kaina. Jei „run-flat“ padanga praduriama, ją dažnai vis tiek tenka keisti, o tokios padangos gali kainuoti iki maždaug dvigubai brangiau nei panašios įprastos padangos. Kadangi dažnai rekomenduojama padangas keisti poromis (o kartais – visas keturias iš karto), vienas pradūrimas gali virsti nemenkomis išlaidomis.
Be to, net ir be pradūrimų „run-flat“ padangos kai kuriais atvejais dėvisi greičiau, todėl keitimas gali būti reikalingas anksčiau nei tikėtasi. Galiausiai išlieka ir rizika likti be išeities: nors modernios konstrukcijos gali atlaikyti net sudėtingesnius pažeidimus, esant rimtam incidentui, kai padanga smarkiai suardoma, sandarinimo priemonės ar sustiprintos sienelės nebepadės.
Ką verta turėti automobilyje, jei atsarginio rato nėra
Kad ir koks sprendimas būtų pasirinktas gamykloje, svarbiausia – pasiruošimas. Net jei automobilyje nėra atsarginio rato, verta turėti priemones, kurios padėtų suvaldyti pradūrimo situaciją ir saugiai pasiekti servisą.
- Padangos pripūtimo kompresorių.
- Padangos sandarinimo ar remonto rinkinį.
- Bent bazinius įrankius ir priedus, reikalingus saugiam sustojimui ir ratų būklės patikrai.
