Iš pirmo žvilgsnio benzinas tiek kasdieniam automobiliui, tiek lenktynėms yra tas pats principas: angliavandenilių mišinys, kuris sudega variklyje. Skirtumai prasideda ten, kur svarbiausios tampa sudėties detalės – priedai, oktaninis skaičius ir tai, kokiomis sąlygomis degalai naudojami. Įprasto automobilio baką užpildyti dažniausiai paprasta, tačiau lenktyniniams degalams kainų logika visai kita: pabandžius pasidomėti, kiek kainuoja lenktyninis benzinas, net ir patyrusiam vairuotojui dažnai tenka nustebti.
Pavyzdžiui, standartinis 110 oktaninio skaičiaus lenktyninis kuras, parduodamas didesniu kiekiu (apie 204 litrų talpos užsakymu), gali kainuoti daugiau nei maždaug 2,45 € už litrą. Ir tai dar neskaitant itin specializuotų mišinių. Kuriant naujas sintetinių degalų formules, prognozuojama, kad lenktyninio kuro savikaina ir galutinė kaina ateityje gali dar augti. Brangumą lemia ne vien tai, kas į lenktyninį kurą įdedama – reikšminga ir tai, ko sąmoningai atsisakoma. Vis dėlto pagrindinis veiksnys dažniausiai yra vienas: oktaninis skaičius.
Oktaninis skaičius ir kodėl jis toks svarbus lenktynėse
Oktaninis skaičius nėra atskira medžiaga – tai rodiklis, parodantis, kiek degalai atsparūs savaiminiam užsidegimui esant aukštam slėgiui. Įprastas kelio benzinas paprastai būna maždaug 87–94 oktanų intervalo, o didelio našumo lenktyninių variklių darbui dažnai reikia gerokai aukštesnio oktaninio skaičiaus – iki 120 ir daugiau. Toks kuras leidžia varikliui atlaikyti didesnę suspaudimo pakopą, tiksliau kontroliuoti degimo momentą ir išgauti daugiau galios, kai akceleratorius ilgai laikomas maksimalioje padėtyje.
Svarbu tai, kad standartiniai gamykliniai varikliai paprastai nėra suprojektuoti nuolatiniam darbui su itin aukšto oktaninio skaičiaus degalais. Įpylus lenktyninio kuro į įprastą automobilį, realios naudos dažniausiai nebus, o kai kuriais atvejais tai gali prisidėti prie didesnių anglies nuosėdų susidarymo.
Lenktyninio kuro tipai skiriasi taip pat, kaip skiriasi sporto disciplinos
Automobilių sporte nėra vieno universalaus kuro, tinkančio viskam. Skirtingoms disciplinoms ir variklių konstrukcijoms taikomi skirtingi degalų reikalavimai, todėl egzistuoja platus lenktyninių degalų spektras – nuo santykinai „klasikinių“ benzino mišinių iki itin egzotiškų sprendimų.
Švinuotų degalų vaidmuo ir kuo jie buvo patrauklūs
Dalies lenktyninių degalų sudėtyje ilgą laiką buvo naudojamas švinas, ypač modifikuotuose varikliuose ir V8 tipo agregatuose. Nors toks komponentas yra toksiškas, jis pasižymi viena savybe, dėl kurios buvo vertinamas sporte: švinas labai efektyviai didina oktaninį skaičių. Vis dėlto ši kryptis ilgainiui buvo keičiama saugesnėmis alternatyvomis.
Šiuolaikiniai oktaninio skaičiaus „kėlėjai“ ir deguonies vaidmuo
Vėlesnėse lenktyninių degalų formulėse šviną dažnai pakeitė kiti cheminiai junginiai, didinantys oktaninį skaičių, pavyzdžiui, metil tert-butil eteris (MTBE), taip pat gali būti naudojamas etanolis. Tokie komponentai gali įnešti papildomo deguonies, o tai ypač aktualu ištvermės lenktynėse, kur svarbu stabilus darbas ir efektyvus degimas įvairiuose režimuose.
Specialūs mišiniai, kurie nuo įprasto benzino nutolsta labiausiai
Kai kurios serijos naudoja degalus, kurie savo savybėmis labiau primena laboratorinį produktą nei įprastą benziną. Dragų „Top Fuel“ klasėje garsiai naudojamas nitrometanas – itin reaktyvus kuras, galintis užsidegti kontaktuodamas su oru. Būtent dėl to šioje disciplinoje matomos įspūdingos liepsnos iš išmetimo kolektorių, tapusios varžybų vizitine kortele.
Kitu atveju, „Formulėje 1“ nustatytas reikalavimas naudoti E10 tipo kurą, t. y. degalus su 10 % etanolio. Tokie degalai savo esme panašūs į komercinį benziną, tačiau jų specifikacijos gerokai griežtesnės. Degalų sudėtis čia kontroliuojama labai detaliai: tikrinama, ar mišinys atitinka taisykles, o nesugebėjimas pateikti mėginio gali baigtis rezultatų praradimu. Tuo pat metu ruošiant degalus siekiama pasinaudoti kiekviena leistina galimybe, todėl kuriami specifiniai mišiniai, maksimaliai išnaudojant reglamento ribas.
Kodėl lenktyninių degalų kaina gali dar augti
Jeigu lenktyninis kuras jau dabar atrodo brangus, ateities kryptis rodo, kad kainų spaudimas gali tik didėti. Automobilių sporto degalus vis labiau veikia taršos reikalavimai, CO2 tikslai ir tvarumo siekis. Ši transformacija ypač ryški „Formulėje 1“, kur planuojama nuo 2026 metų pereiti prie 100 % tvarių sintetinių degalų, kurių tikslas – anglies požiūriu neutralus naudojimas.
Problema ta, kad sintetinių degalų technologijos dar nėra subrendusios masinei, pigiai gamybai. Dėl to keliami nuogąstavimai, kad naujos kartos degalai gali tapti itin brangūs – prognozuojama, jog kai kurie mišiniai teoriškai galėtų pasiekti net apie 345 € už litrą kainą. Diskusijos dėl to, kiek tokie pokyčiai realiai pakeis bendrą situaciją, gali tęstis, tačiau finansinis efektas sporte vis tiek būtų akivaizdus.
Augant tvarių degalų paklausai „Formulėje 1“, panašia kryptimi gali judėti ir kitos lenktynių serijos bei platesnė automobilių pramonė, ieškodamos naujų aplinkai palankesnių formulių. Jei ši kryptis įsitvirtins, tradiciniai lenktyniniai degalai gali tapti labiau nišiniai, o tai dažnai reiškia dar didesnę kainą dėl mažesnių gamybos apimčių.
Kas iš tikrųjų sudaro lenktyninio kuro kainą
Skirtingai nei degalai, skirti kasdieniam naudojimui, lenktyninis kuras yra preciziškas produktas. Jis kuriamas konkrečiam tikslui – maksimaliam našumui, todėl svarbu viskas: cheminė sudėtis, stabilumas, tikslūs parametrai, kokybės kontrolė ir ribota gamyba. Šis kuras projektuojamas greičiui, o ne mažoms sąnaudoms – ir būtent tai stipriai atsispindi kainoje. Mėgėjams, kurie lenktyniauja savo iniciatyva ar savaitgaliais, augančios išlaidos degalams gali tapti riba, po kurios dalyvauti varžybose tampa per brangu.




