V8 variklis nuo seno siejamas su žemu, šiurkščiu ir lengvai atpažįstamu burzgimu, kuris pasigirsta vos tik užvedus. Daugumoje tradicinių V8 konstrukcijų toks „gerklinis“ tembras atsiranda dėl specifinės mechanikos ir degimo impulsų sekos. Visgi egzistuoja ir retesnė V8 atmaina, kurios skambesys visiškai kitoks: garsas aukštesnis, „švaresnis“, tolygesnis ir ryškiau kyla didėjant apsukoms. Šį skirtumą dažniausiai lemia ne cilindrų skaičius ar pati V forma, o alkūninio veleno tipas.
Kas lemia skirtingą V8 variklio garsą
V8 – tai aštuonių cilindrų vidaus degimo variklis, kuriame cilindrai suskirstyti į dvi keturių cilindrų eiles, išdėstytas V forma. Kaip ir kituose vidaus degimo varikliuose, alkūninis velenas sukasi ir per švaistiklius judina stūmoklius cilindruose. Tačiau V8 varikliuose dažniausiai sutinkami du skirtingi alkūninio veleno sprendimai, ir būtent jie stipriausiai pakeičia degimo impulsų ritmiką bei išmetimo pulsaciją. Dėl to tas pats V8 „formatas“ gali skambėti arba kaip žemas, pulsuojantis burzgimas, arba kaip aukšto tono, agresyviai kylantis „klyksmas“.
- kryžminis (cross-plane) alkūninis velenas
- plokščias (flat-plane) alkūninis velenas
Kaip formuojamas klasikinis V8 burzgimas
Tradicinis, „vibruojantis“ V8 garsas atsiranda todėl, kad degimo impulsai nėra idealiai tolygūs abiejose cilindrų eilėse. Kryžminio tipo alkūniniame velene alkūniniai kakliukai išdėstyti kas 90 laipsnių – tai sudaro konstrukciją, kuri vizualiai primena kryžių. Tokia geometrija leidžia išgauti būdingą žemų dažnių tembrą, nes uždegimo seka praktikoje pasiskirsto netolygiai tarp kairės ir dešinės cilindrų eilių.
Dėl šios nevienodos impulso „kadencijos“ garsas tampa pulsuojantis, su ryškiu rumble efektu, kuris ypač atpažįstamas laisvomis apsukomis ir žemame sūkių diapazone.
Kodėl plokščio alkūninio veleno V8 skamba aukščiau
Plokščio tipo V8 alkūninis velenas sukonstruotas kitaip: alkūniniai kakliukai tarpusavyje yra 180 laipsnių priešpriešoje. Dėl to velenas „plokštesnis“ pagal išdėstymą, o svarbiausia – uždegimo seka tampa simetriška ir ritmiškai tolygi: kairė, dešinė, kairė, dešinė ir taip nuolat.
Tokia tvarka sukuria lygesnį, pastovesnį garsą be būdingo „virpesio“, o didėjant apsukoms tonas sparčiai kyla. Plokščio veleno V8 skambesyje didelę dalį charakterio sudaro ir pati apsukų dinamika: kuo agresyviau variklis sukasi, tuo ryškiau girdimas aukšto tono „dainavimas“.
Konstrukciniai kompromisai: sukimo momentas ir apsukos
Kaip įprasta inžinerijoje, čia nėra universaliai geresnio varianto – skiriasi prioritetai ir pasekmės. Kryžminio alkūninio veleno V8 paprastai pasižymi didesniu sukimo momentu žemose apsukose. Tai naudinga, kai reikia traukos „nuo apačios“, ypač dirbant su didesnėmis apkrovomis. Kitas šio sprendimo aspektas – pats velenas dažniausiai būna masyvesnis, todėl varikliui sunkiau stabiliai pasiekti itin aukštas apsukas. Būtent dėl to išlieka žemas, sodrus ir „sunkus“ garso tonas.
Plokščias alkūninis velenas paprastai yra lengvesnis, todėl variklis gali greičiau rinkti apsukas ir lengviau suktis aukštame diapazone. Tai tiesiogiai kelia garso toną. Tačiau žemame sūkių intervale toks V8 dažnai generuoja mažiau sukimo momento, todėl pilnas variklio charakteris labiau atsiskleidžia tada, kai jis dirba aukštesnėmis apsukomis. Praktikoje tai reiškia skirtingą „balsą“: kryžminis V8 labiau primena žemų dažnių, lėtai pulsuojantį tembrą, o plokščio veleno V8 – aštrų, aukštai kylantį ir sportišką skambesį, kurį ypač išryškina apsukų augimas.
Šis skirtumas tampa akivaizdus ir tada, kai kai kurie gamintojai pereina nuo kryžminio sprendimo prie plokščio – pasikeičia ne tik variklio darbo pobūdis, bet ir tai, ką vairuotojas girdi iš po variklio dangčio.
