Kai artimasis, itin domėjęsis kosmosu, miršta, kai kurios šeimos pasirenka neįprastą atsisveikinimo būdą – už maždaug 3 200 EUR užsakyti kapsulę, kuri su nedidele kremuotų palaikų dalimi pakyla į orbitą. Tačiau tokia paslauga dažniausiai reiškia tik trumpą buvimą kosmose: kapsulė apskrieja Žemę kelis kartus ir vėliau turi būti surenkama po nusileidimo į jūrą. Vis dėlto vienas neseniai įvykęs atvejis parodė, kad net ir toks „trumpas vizitas“ gali baigtis visišku palaikų praradimu.
Nepavykęs „Perseverance“ skrydis: palaikai pasklido jūroje
Kosminių laidotuvių paslaugas teikianti bendrovė „Celestis“ praėjusią savaitę paleido misiją, pavadintą „Perseverance“. Skrydyje buvo gabenami 166 žmonių kremuoti palaikai ir DNR mėginiai. Tačiau grįžimo metu įvyko gedimas: suveikus nusileidimo etapui nesuveikė kapsulės parašiutas, todėl dėl smūgio į vandenį kapsulė sudužo, o jos turinys pasklido jūros dugne.
Šis incidentas aiškiai parodo, kad vertinant kainos ir naudos santykį „simboliniam“ artimojo išlydėjimui į kosmosą rizika gali būti neadekvačiai didelė, ypač kai kalbama tik apie trumpą skrydį, po kurio kapsulė vis tiek turėtų grįžti ir būti atsiimta.
Ką iš tikrųjų reiškia trumpalaikė „kelionė į kosmosą“
„Perseverance“ grįžimas buvo susijęs su „Celestis“ siūlomu paketu, kai palaikai trumpam iškeliauja į kosmosą, o vėliau kapsulė su jais pargabenama atgal. Ši paslauga nereiškia, kad pelenai išbarstomi orbitoje ar sudega įeinant į atmosferą – tai iš esmės laikinas skrydis, po kurio vis tiek tenka organizuoti įprastą atsisveikinimą.
Svarbi detalė – į tokias kapsules paprastai dedama tik nedidelė kremuotų palaikų dalis, o likusi dalis lieka šeimai. Dėl to kyla klausimas, kiek prasminga mokėti už itin ribotos simbolinės vertės procedūrą, kai reali rizika prarasti net ir tą mažą dalį yra didesnė, nei daugeliui atrodo.
Alternatyvos ir jų logika
Jeigu vis dėlto pasirenkamas kosminis atsisveikinimo būdas, egzistuoja ir sprendimų, kuriuose aiškiau apibrėžtas rezultatas. Pavyzdžiui, aukštesnės pakopos paslauga, siejama su iškėlimu į orbitą, numato, kad kapsulė grįžimo metu sudega atmosferoje kartu su joje esančia palaikų dalimi. Tokiu atveju nereikia kapsulės paieškos ir atsiėmimo, o pats procesas turi aiškų finalą.
- Trumpalaikio skrydžio atveju kapsulė turi būti sėkmingai grąžinta ir paimta po nusileidimo į jūrą.
- Gedimo metu šeima gali netekti kapsulėje buvusios palaikų dalies.
- Paketuose, kuriuose numatytas sudegimas grįžtant į atmosferą, rezultatas labiau nuspėjamas ir nepriklauso nuo kapsulės surinkimo.
Ką reiškia palaikų praradimas 166 šeimoms
Šeimoms, kurių artimųjų palaikų dalis buvo patalpinta į „Perseverance“ kapsulę, ši baigtis, tikėtina, yra skausminga. Kita vertus, dėl to, kad į kapsules paprastai dedama tik maža dalis, dauguma palaikų dažniausiai ir taip lieka pas artimuosius, todėl netektis ne visuomet yra absoliuti.
Šį įvykį galima vertinti ir plačiau: ankstesniais kosminių skrydžių etapais aparatai neretai baigdavo kelionę jūroje, o ne ant sausumos ar su tiksliai kontroliuojamu nusileidimu. Todėl paradoksalu, bet tokia baigtis savotiškai primena „klasikinį“ kosminių misijų pabaigos scenarijų – tik šįkart kalbama ne apie įrangą, o apie simbolinę atsisveikinimo formą.
