Daugelis automobilių mėgėjų domisi automobilių techniniais aspektais, tačiau ne visiems aiški įvairi terminologija, sutinkama po variklio dangčiu. Tokie sutrumpinimai kaip DOHC, SOHC ir OHV gali pasirodyti sudėtingi, ypač jei nesate itin susipažinę su variklių konstrukcijomis. Šiame straipsnyje glaustai ir suprantamai paaiškinama, kuo skiriasi skirtingi paskirstymo mechanizmo sprendimai: dvilyniai paskirstymo velenai (DOHC), viengubas paskirstymo velenas viršuje (SOHC) ir viršutiniai vožtuvai (OHV).
Pagrindiniai paskirstymo mechanizmų skirtumai
Norint suprasti, kaip skiriasi šie variklių tipai, svarbu žinoti, kur įrengti paskirstymo velenai ir kaip jie valdo variklio vožtuvus.
- OHV (viršutiniai vožtuvai): paskirstymo velenas montuojamas variklio bloke, o vožtuvai – cilindrų galvutėje.
- SOHC (viengubas viršutinis paskirstymo velenas): vienas paskirstymo velenas įrengiamas cilindrų galvutėje virš vožtuvų.
- DOHC (dvilyniai viršutiniai paskirstymo velenai): du paskirstymo velenai (įsiurbimo ir išmetimo) montuojami cilindrų galvutėje.
OHV: viršutinio vožtuvo varikliai
OHV konstrukcija tampa vis retesnė šiuolaikiniuose automobiliuose. Šio tipo varikliai dažniausiai aptinkami tik tam tikrų gamintojų aukštos darbinės apimties V8 varikliuose. Tokie varikliai pasižymi dideliu sukimo momentu žemose apsukose, tačiau dažnai nesugeba suktis dideliais sūkių dažniais, kaip SOHC ar DOHC konstrukcijos.
Veikimo principas: paskirstymo velenas yra įmontuotas variklio bloke, o stūmokliniai velenėliai (stūmokliai) jungia jį su vožtuvų svirtelėmis cilindrų galvutėje. Velenėlis paspaudžia stūmoklį, kuris perduoda judesį į svirtelę, o ši atidaro arba uždaro vožtuvus, įleidžiančius kuro-mišinio srautą arba pašalinančius išmetamąsias dujas iš cilindrų.
SOHC: viengubo viršutinio veleno konstrukcija
SOHC sprendimas – kur kas šiuolaikiškesnis už OHV. Tokie varikliai dažniausiai sutinkami ekonomiškuose automobiliuose. Standartiškai kiekviename cilindre būna po du vožtuvus – po vieną įsiurbimui ir išmetimui. Nors SOHC paprastai nesukurta tokio didelio sukimo momento kaip OHV konstrukcijos, tačiau jų galios santykis yra ženkliai didesnis, be to, šie varikliai efektyviau naudoja kurą.
SOHC veikimas: paskirstymo velenas yra cilindrų galvutėje, tiesiai virš vožtuvų. Šis velenas tiesiogiai spaudžia vožtuvus arba veikia per trumpas svirteles (kiemelius). Vienas velenas valdo abiejų tipų vožtuvus – įsiurbimo ir išmetimo. Tokie varikliai sukasi aukštesnėmis apsukomis, nei OHV analogai.
DOHC: dvilyniai viršutiniai paskirstymo velenai
DOHC technologija – dominuojantis sprendimas daugumoje šiuolaikinių automobilių. Šios konstrukcijos varikliai pasižymi didžiausiu galios ir efektyvumo santykiu lyginant su kitomis paskirstymo sistemomis. Dažniausiai kiekviename cilindre įrengti keturi vožtuvai (du įsiurbimo ir du išmetimo), todėl pagerinamas oro ir kuro mišinio pralaidumas per cilindrą.
Veikimo principas: kiekvienoje cilindrų galvutėje yra po du paskirstymo velenus – vienas valdo įsiurbimo vožtuvus, kitas – išmetimo vožtuvus. V formos ar priešpriešinių cilindrų varikliuose kiekvienai cilindrų eilei tenka du velenai, todėl iš viso tokiuose varikliuose naudojami keturi paskirstymo velenai. Dvilynio paskirstymo veleno sprendimas leidžia tiksliau reguliuoti vožtuvų darbo laiką (vadinamąjį kintamą vožtuvų fazių valdymą), kas padeda išgauti didesnę galią bei efektyvumą, tačiau tokio variklio konstrukcija yra sudėtingesnė ir brangesnė gaminti.
Apibendrinimas
- OHV varikliams būdingas ilgaamžiškumas ir paprasta konstrukcija, tačiau jie nėra ekonomiški ir ribojami sūkių dažniu.
- SOHC varikliai – efektyvesni nei OHV, tačiau dažniausiai naudojami paprastesniuose automobilių modeliuose dėl mažesnių gamybos kaštų ir konstrukcijos paprastumo.
- DOHC sprendimai yra sudėtingesni, bet užtikrina geriausią galią, ekonomiškumą ir galimybę naudoti sudėtingesnes vožtuvų valdymo technologijas.
Žinodami šiuos skirtumus, lengviau suprasite, kaip paskirstymo sistemų konstrukcijos lemia variklio charakteristikas ir eksploatacines savybes.
