Kad domkratas nepramuštų slenksčio ar grindų ir automobilis nenukristų, kėlimo taškus reikia pasirinkti tiksliai. Patikimiausias šaltinis yra automobilio naudotojo vadovas. Jei jo po ranka nėra, apžiūrėkite slenksčius (rocker panel) ties ta vieta, kur planuojate kelti automobilį: dažnai būna pažymėjimai – mažos rodyklės ar trikampiai, nukreipti žemyn, nurodantys gamintojo numatytus kėlimo taškus.
Kur ieškoti tinkamiausių kėlimo taškų
Kai kelkraštyje tenka pakeisti pradurtą padangą ir turite tik žirklinį domkratą, paprastai pakanka vieno gamyklinio kėlimo taško. Tokie domkratai dažniausiai turi aiškų įpjovimą viršuje, kad galėtų tvirtai „apglėbti“ sujungimo briauną (pinch weld) ir neslystų.
Jeigu planuojate rimtesnius darbus ir svarbi didesnė stabilumo atsarga, dažnai saugiausia automobilio priekį kelti per priekinį skersinį (front crossmember), o galą – per diferencialą, jei konstrukcija tam pritaikyta ir tokį kėlimą leidžia gamintojas. Automobiliuose su pneumatine pakaba prieš kėlimą reikia įjungti gamintojo numatytą režimą, skirtą saugiam kėlimui, kad pakaba automatiškai nereguliuotų aukščio.
Kai gale nėra patogaus centrinio kėlimo taško
Jei varančių priekinių ratų automobilyje gale nėra aiškaus centrinio kėlimo taško, arba nenorite rizikuoti pažeisti galinio varančiojo tilto diferencialo, galima kelti po vieną pusę: pakelti vienoje pusėje ties gamykliniu kėlimo tašku, pastatyti atramą, tada tą patį pakartoti kitoje pusėje.
Kai kuriuose automobiliuose atramų viršuje esantis V formos griovelis gali prilaikyti sujungimo briauną (pinch weld), tačiau tai saugu tik tada, jei automobilio konstrukcija tam numatyta ir pati briauna nėra surūdijusi ar deformuota. Kitu atveju dažnai tinkama alternatyva būna kėbulo ar važiuoklės rėmo (subframe) tvirtinimo vietos.
Vietos, kur domkrato ar atramų statyti negalima
Yra daug pavojingų vietų, kur kėlimas gali baigtis brangiais gedimais. Pirmiausia niekada nekelkite automobilio už variklio alyvos karterio ar pavarų dėžės karterio – net jei detalė atrodo tvirta, domkratas gali ją pramušti ar deformuoti, o pasekmės bus rimtos. Taip pat atsargiai vertinkite rėmo lonžeronus: kai kurie jų gali būti plonesni, nei atrodo. Jei kyla abejonių, paprasta taisyklė tokia: jeigu tą vietą realiai būtų nesunku įlenkti vienu stipresniu smūgiu, ji netinka kėlimui.
- Žarnos, vamzdeliai ir bet kokios skysčių magistralės.
- Plastikinės kėbulo detalės, plastikinės dugno apsaugos ir aptakai.
- Šarnyrai: kardaniniai bei išoriniai/pusiniai (CV) šarnyrai.
- Kardaninis velenas.
- Kuro bakas.
- Išmetimo sistema.
- Salono grindys ir bagažinės dugnas.
- Iš esmės bet kurios vietos, kurios nėra gamintojo numatyti kėlimo ar atramos taškai.
Išimtis gali būti tik automobiliai, turintys itin tvirtą metalinę dugno apsaugą (skid plate), tačiau net ir tada kelti per ją verta tik tada, kai tiksliai žinote, kad ji skirta apkrovai ir atlaikys kėlimą. Saugiausias kelias – naudoti gamyklinius kėlimo taškus arba konstrukcines vietas, kurias leidžia gamintojas.
Ką būtina padaryti prieš keliant automobilį
Prieš pakeliant automobilį reikia pasiruošti, nes daugiausia incidentų įvyksta ne kėlimo metu, o dėl prasto paruošimo. Automobilį statykite ant lygios, tvirtos dangos be nuolydžio. Tada užfiksuokite ratus, kurie liks ant žemės: idealiai – kaladėlėmis, o jei jų neturite, tiks plytos arba tvirti medienos gabalai. Praktinis principas paprastas: fiksuojamas priešingoje įstrižainėje esantis ratas (pavyzdžiui, keičiant galinį dešinį ratą, užblokuojamas priekinis kairys).
Įsitikinę, kad ratai patikimai užblokuoti, įjunkite „P“ padėtį, o jei automobilis su mechanine pavarų dėže – įjunkite pirmą pavarą arba atbulinę.
Atramų paruošimas ir teisingas pastatymas
Dar prieš keliant, atramas pasidėkite šalia numatomų vietų. Pakėlę automobilį, pasirinkite tikslius atramos taškus ir patikrinkite, kad atramos viršuje esantis V formos griovelis tikrai „apkabintų“ tašką, o ne remtųsi į plokščią paviršių, nuo kurio atrama gali nuslysti.
Jeigu dirbate ant žvyro, grunto ar kitos minkštesnės dangos ir nerimaujate, kad atramos gali smigti į pagrindą, po jomis pasidėkite tvirtas platformas iš lakštinio metalo, plastiko arba faneros. Fanera turi būti tvirta, atspari skilinėjimui – ne drožlių plokštė ar panaši trapi plokštė, o kokybiška, klijuota konstrukcinė fanera.
Nuleiskite automobilį ant atramų lėtai ir kontroliuojamai, stebėdami, kad atramos nesikreiptų ir neišslystų. Naudokite tik kokybiškas atramas ir laikykitės jų naudojimo taisyklių, nes netinkamos arba pažeistos atramos gali sukelti itin pavojingas situacijas.
