Keliems metams bėgant paaiškėjo paradoksali istorija: itin slaptas „Skunk Works“ padalinys, siejamas su slaptųjų technologijų kūrimu ir dažnai minimas NSO sąmokslo teorijose, iš kariškių gavo ištirti paslaptingą metalo fragmentą. Šis gabalėlis buvo perduotas vertinti po to, kai kariuomenė sudarė susitarimą su Tomo DeLonge’o vadovaujama NSO tyrimų organizacija „To The Stars Academy of Arts & Science“. Organizacija fragmentą buvo įsigijusi 2019 metais, o kariuomenę domino labai konkretus klausimas: ar ši medžiaga galėtų elgtis taip, tarsi nepaisytų gravitacijos.
- 1.Kaip „ufo“ istorijos tapo daugiasluoksniu apgaulės mechanizmu
- 2.Fragmentas, kuris turėjo būti iš sudužusio „ateivių laivo“
- 3.Tyrimas parodė: medžiaga buvo žemiškos kilmės
- 4.Galutinės išvados ir neišnykstanti „ufo“ industrija
- 5.Kai tikėjimas nsO tampa produktu
- 6.Didysis paradoksas: paslaptys egzistavo, bet jos buvo žemiškos
Kaip „ufo“ istorijos tapo daugiasluoksniu apgaulės mechanizmu
Nors visa situacija skamba absurdiškai, ji įsilieja į platesnį dešimtmečiais besitęsiančių NSO pasakojimų kontekstą. Dviejų dalių tyrime aprašyta, kad vadinamųjų neatpažintų reiškinių danguje (UAP) tema ir ją lydintis mitų sluoksnis ilgą laiką buvo naudojami kaip psichologinės operacijos priemonė. Tokios schemos esmė buvo nukreipti visuomenės dėmesį ir kartu daryti spaudimą su gynybos technologijomis susijusiems asmenims, kad jie laikytųsi tylos apie pažangius karinius projektus.
Fragmentas, kuris turėjo būti iš sudužusio „ateivių laivo“
Antroje tyrimo dalyje daug dėmesio skiriama būtent DeLonge’o organizacijos įsigytam „nuolaužų“ fragmentui. Buvo teigiama, kad jis galėjo būti susijęs su tariamai sudužusiu nežemiškos kilmės aparatu Roswelle, o jo įsigijimo kaina siekė apie 30 800 Eur. Gynybos institucijų tyrėjas siekė išsiaiškinti, ar tai iš tiesų galėtų būti ne šios kilmės medžiaga, ir kartu buvo parodyta, kaip NSO mitologija laikui bėgant ėmė gyventi savarankišką, vis labiau ekstremalų gyvenimą.
Tyrimas parodė: medžiaga buvo žemiškos kilmės
Tyrimą koordinavęs pareigūnas Seanas Kirkpatrickas pasirūpino, kad „Skunk Works“ perduotų minėtą metalo gabalą oficialiam vertinimui. Vėliau fragmentas buvo išsiųstas į Energetikos departamento laboratoriją, kur pavyko atsekti jo kilmę iki Antrojo pasaulinio karo laikų projekto. Išvada buvo vienareikšmė: medžiaga su gravitacija „nesidraugavo“ ir jokio fizikos dėsnių laužymo čia nebuvo.
Tuo pat metu tyrėjų komanda tikrino ir kitas su NSO siejamas versijas, kurios neretai vienaip ar kitaip paliesdavo „Skunk Works“ bei žmones, tvirtinusius žinant, kas esą iš tikrųjų ten vyko. Pasakojimų spektras buvo platus: nuo tariamai atgaline inžinerija sukurtų „ateivių lazerių“ iki istorijų apie sudužusius aparatus Rusijoje. Buvo minima ir FTB operacija, kai ieškota tariamai slaptų nežemiškų duomenų, tačiau galiausiai aptiktas seifas buvo tuščias. Greta to egzistavo ir reali Rusijos lazerių programos kryptis, kuri, tikėtina, galėjo būti siejama su dezinformacija NSO tema.
- „Paslaptingas“ metalas buvo perduotas „Skunk Works“ vertinimui kaip galimai neįprastos kilmės medžiaga.
- Laboratoriniai tyrimai parodė, kad jo ištakos siekia žemišką Antrojo pasaulinio karo laikotarpio projektą.
- Lygiagrečiai buvo tikrinama daug kitų teiginių, kur dalis istorijų rėmėsi klaidinančiais ar nepatikrinamais pasakojimais.
- Tyrimo metu minėti ir tikri kariniai projektai, kuriuos dezinformacija galėjo sąmoningai „aplipdyti“ NSO naratyvais.
Galutinės išvados ir neišnykstanti „ufo“ industrija
Tyrėjui giliau kapstant įvairius teiginius, natūraliai kilo konfliktų su tais, kuriems buvo naudinga, kad NSO pasakojimai nebūtų paneigti. Galiausiai bendras tyrimo vertinimas nurodė, jog daugelis teiginių, kurių šaknys siekia 6-ąjį dešimtmetį, neturėjo pagrindo. Vis dėlto pati NSO tema, kaip nuolat atsinaujinantis pasakojimų ir dėmesio srautas, niekur nedingo.
Kai tikėjimas nsO tampa produktu
Istoriškai NSO naratyvai, kaip dėmesio nukreipimo priemonė, pasirodė esantys labai veiksmingi. Nors pirminių schemai impulsą suteikusių asmenų greičiausiai seniai nebėra, jų palikimu naudojasi nauja veikėjų karta, kuri mielai ragina ignoruoti fizikos dėsnius, nuolat kartoja, kad valdžia kažką slepia, ir palaiko „didžiojo uždangstymo“ temą viešojoje erdvėje. Tuo pačiu pažymima, kad sąmokslo teorijų šalininkai neretai išnaudoja institucijų nenorą atvirai ir išsamiai kalbėti apie tokius reiškinius.
Didysis paradoksas: paslaptys egzistavo, bet jos buvo žemiškos
Įdomiausia šios istorijos dalis – tai, kad tokiose vietose kaip „Skunk Works“ iš tiesų buvo slepiami kariniai technologiniai sprendimai. Kai kurie jų galėjo atrodyti tarsi „ne iš šio pasaulio“, nors realybėje buvo sukurti žmonių. Kaip pavyzdys minimas „F-117 Nighthawk“ slaptasis naikintuvas. Tai kelia paprastą mintį: kol visuomenės dėmesys užimamas mitais, realios inovacijos gali likti šešėlyje. Ir nors aptartas metalo fragmentas gravitacijos nenugalėjo, pati technologijų raida vis tiek gali atnešti sprendimų, kurie šiandien skamba mažų mažiausiai neįprastai.




