Mitsubishi Shogun – tai modelis, kuris iškart patraukia akį savo gale esančiu atsarginiu ratu ir solidžiomis plastikinėmis apdailomis. Šis visureigis sukurtas ne ieškantiems kasdienio malonumo vairuoti ar išpuoselėtos prabangos, o tiems, kam reikia patikimo, tvirto pagalbininko rimtam darbui laukuose ar sunkių krovinių vilkimui. Jei norite modernaus, subtiliai apdailinto automobilio – verta ieškoti kitur.
Bendra apžvalga
Shogun pasižymi rimtomis pravažumo savybėmis ir ilgaamžiškumu, tačiau kelyje leidžia suprasti, kad kai kurių savybių čia reikės atsisakyti. Šis modelis siūlomas dviejų tipų: trumpesnio (trys durys, penkios vietos) bei ilgojo (penkios durys, septynios vietos). Abu jie naudoja tą pačią 3,2 litro keturių cilindrų dyzelinę jėgainę, varančią visus keturis ratus. Shogun turi perjungiamą visų varančiųjų ratų sistemą su keturiomis skirtingomis važiavimo režimo parinktimis: galiniais varomaisiais ratais, nuolatine visų ratų pavara, visais ratais su blokuojamu tarpdifercialių mechanizmu bei žemomis pavaromis bekelei.
Techninė pusė ir kasdienis naudojimas
Salono apdailoje nestinga minkštų medžiagų viršutinėje dalyje, tačiau daug kur dominuoja pigiau atrodantis plastikas. Vairuotojo vietoje nėra daug galimybių prisitaikyti sėdėjimo poziciją, o pati ergonomika gali pasirodyti gana grubi. Sėdynės dažniausiai plokščios, menkai laiko kūną, tad ilgesnėms kelionėms komforto stigs.
Trumpasis modelis skirtas penkiems keleiviams, tačiau gale vietos kojoms ir bagažinei mažiau nei ilgajame, kuriame telpa septyni žmonės. Priekinių sėdynių srityje abiejose versijose vietos užtenka, o gale galvai ir kojoms taip pat erdvu. Ilgojoje versijoje trečia sėdynių eilė išlankstoma iš bagažinės dugno – šį procesą atlikti kiek sudėtingiau, nei daugelyje konkurentų, nes pačios sėdynės sunkios ir nemažos. Įrengus paskutines vietas, aukštas grindų lygis gali varginti suaugusiuosius per ilgesnes keliones.
Didžiausioje septynvietėje Shogun bagažinėje, su visomis išlankstytomis sėdynėmis, vietos liks tik smulkiems daiktams; nuleidus paskutines eiles atsiveria didelė erdvė kroviniams.
Komplektacija ir įranga
Pradinės įrangos modeliai siūlo 18 colių lengvojo lydinio ratlankius, stogo bagažinę, laiptelius, rūko žibintus, pastovaus greičio palaikymo sistemą, dviejų zonų klimato kontrolę, šildomas sėdynes, „Bluetooth“ ryšį, automatinį apšvietimą bei lietaus jutiklius. Aukštesnės įrangos versijos (priklausomai nuo kėbulo tipo) prideda odinį saloną, navigaciją, galinio vaizdo kamerą, USB jungtis, beraktę užvedimo sistemą, panoraminį stoglangį, tamsintus stiklų langus, parkavimo jutiklius, „DAB“ radiją, 20 colių ratai bei garsiakalbių sistemą.
Didžiausios komplektacijos septynvietėje galima rasti net prabangią Nappa odą, šildomas galines sėdynes, papildomas USB jungtis gale ir švelnų salono LED apšvietimą.
Važiavimo savybės kelyje ir bekele
Kelyje Shogun išlieka masyvus, sunkus automobilis – greitėjimas vangus, o variklis į saloną perduoda nemažai vibracijų ir triukšmo. Automatinė greičių dėžė reaguoja lėtai, o vairas priverčia nemažai pasukti rankomis, coliuant posūkiuose. Stabilumo posūkiuose taip pat trūksta, tačiau minkšta pakaba veiksmingai sugeria nelygumus ir keleiviams suteikia šiek tiek daugiau komforto važiuojant prastais keliais. Išvažiavus į laukus ar bekelę, Shogun traukos ir pravažumo jau netrūksta – čia automobilis atskleidžia savo tikrąsias stiprybes.
Ekonomika: išlaikymas ir išlaidos
3,2 litro dyzelinis variklis gana galingas, tačiau kuro sąnaudos išlieka didelės – tiek trumpoje, tiek ilgoje versijoje. Realios vidutinės sąnaudos svyruoja apie 10–11 l/100 km. Kadangi automobilis sunkus, kuro sąnaudos visada bus palyginti aukštos. Reguliarūs techninės priežiūros intervalai numatyti kartą per 12 mėnesių, todėl metinės išlaidos gali būti kiek didesnės.
Lietuvoje galioja taršos mokestis, apskaičiuojamas pagal automobilio CO₂ emisiją, kuro tipą ir pirmos registracijos metus. Dėl senesnio variklio šis mokestis gali būti didesnis negu daugelio naujesnių visureigių.
Kainos ir pirkimo galimybės
Norint įsigyti gerai išlaikytą ir vidutinę ridą turintį Shogun, paskutinių 15 metų modeliams Lietuvoje vertėtų skirti nuo 4 680 eurų. Pagrindinis kainų intervalas už 2007–2008 m. automobilius, priklausomai nuo komplektacijos ir ratų bazės, svyruoja tarp 5 850 ir 8 190 eurų. Už kiek naujesnius, 2008–2009 m. modelius Lietuvoje, prekybininkai dažniausiai prašo nuo 9 360 iki 11 700 eurų. 2010–2011 m. gamybos Shogun kainos prasideda nuo 14 040 eurų ir siekia iki 17 550 eurų už tvarkingus paskutinių metų modelius.
Kurio modelio verta ieškoti?
Jei svarbu manevringumas bei mažesni gabaritai – geriausia žvalgytis trumpojo rato bazės, penkiaviečio modelio. Jei Shogun naudojamas šeimos reikmėms ar prireiks papildomų vietų – rinkitės septynvietį ilgąjį modelį. Tarp įrangos išskirčiau SG3 paketą – čia yra navigacija, galinės parkavimo sistemos ir kokybiška garso įranga.
Kokie konkurentai?
Dideli ir erdvūs visureigiai – populiarus pasirinkimas, tad verta apsvarstyti alternatyvas. Pavyzdžiui, Kia Sorento siūlo septynias vietas bei itin erdvią, praktišką saloną. Šiame modelyje montuojamas ekonomiškesnis 2,2 litro dyzelinis variklis, o važiavimas – komfortiškesnis, ypač miesto sąlygomis.
Toyota Land Cruiser taip pat turi ilgą patikimumo istoriją ir puikiai tinka tiek bekelei, tiek kasdieniam naudojimui. Šis modelis pasižymi tvirta konstrukcija, funkcionaliu interjeru ir dažnai minima ilgaamžiškumu, tačiau komfortas ir malonumas vairuojant čia irgi nėra pagrindinis prioritetas.
Charizmatiškas automobilių apžvalgininkas, gebantis įsigilinti į kiekvieno modelio niuansus. Vertina vairavimo pojūtį, technologijas ir dizainą. Jo apžvalgos aiškios, informatyvios ir lengvai suprantamos tiek naujokams, tiek automobilių entuziastams. Mėgsta subtilų humorą ir objektyvias įžvalgas.
