1977 metais į kosminę erdvę paleisti „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ zondai iki šiol yra toliausiai nuo Žemės nutolę žmonių sukurti aparatai, tačiau jų veikimo laikas artėja prie pabaigos. Pastaruoju metu tapo žinoma, kad siekdama išlaikyti zondų gyvybingumą, inžinieriai palaipsniui išjungia jų mokslinius instrumentus – taip taupoma energija ir bandoma maksimaliai prailginti misijos trukmę. Nuo paleidimo abu zondai jau įveikė daugiau nei 19 milijardų kilometrų ir pasiekė tarpžvaigždinę erdvę.
Energetikos ištekliai sparčiai senka
Abi „Voyager“ misijos naudoja radioizotopinę energijos sistemą – tai vadinamoji branduolinė baterija, gaminanti elektros energiją iš skilimo metu sklindančios plutonio šilumos. Pradiniame etape ši sistema galėjo tiekti iki 470 vatų elektros, tačiau dėl radioaktyviosios medžiagos irimo generuojamos galios kiekis palaipsniui mažėja. Skaičiuojama, kad 1997-aisiais energijos tiekimas siekė 335 vatų, per metus mažėdamas po 7 vatų. Šiandien zondų baterijos suteikia apie 139 vatų galią.
Artėja pusės amžiaus jubiliejus
Yra siekiama, kad abu zondai išliktų veiklūs iki savo 50-mečio, kurį minės 2027-aisiais. Įgyvendinant šį tikslą, energetiniai resursai turi būti valdomi itin griežtai. Kiekvienas aparatas buvo aprūpintas dešimt mokslinių instrumentų, tačiau iki kovo pabaigos jų bus likę tik po tris, o 2026 m. – jau po du. Instrumentų išjungimas yra negrįžtamas procesas – daugeliu atvejų vėliau jų įjungti paprasčiausiai nebus įmanoma.
Iššūkiai tarpžvaigždinėje erdvėje
Ilgus dešimtmečius keliaujant per kosmosą, zondai neišvengė ir techninių gedimų. Pavyzdžiui, „Voyager 1“ susiduria su prastesniu diafragmos veikimu, dėl ko silicio dioksidas užkimšo dalį valdymo kuro vamzdžių. Nors šių thruster’ų nebereikia judėjimui, jie būtini komunikacinės įrangos nutaikymui į Žemę – tai leidžia palaikyti ryšį ir perduoti duomenis. Komandų siuntimas tokiais atstumais užtrunka beveik parą, tad bet kokie trikdžiai tampa išties sudėtingu iššūkiu specialistams.
Išskirtinė inžinerinė sėkmė
„Voyager“ programa sugebėjo užtikrinti prietaisų gyvybingumą daugiau nei keturis dešimtmečius už Saulės sistemos ribų. Palyginimui, nuo jų starto praėjo tiek laiko, kad per tą laiką pasikeitė ne viena visuomenė ir įvyko daugybė reikšmingų įvykių, tačiau abu zondai vis dar perduoda naują informaciją iš žmonijai dar nepažintų kosmoso erdvių.
- „Voyager“ zondai yra toliausiai žmonių sukurti veikiančių objektų pavyzdys.
- Jų energijos resursai griežtai taupomi išjungiant atskirus instrumentus.
- Techniniai gedimai ir komunikacijos iššūkiai tampa vis dažnesni.
- Planuojama, kad abu zondai išliks aktyvūs dar bent iki 50-mečio jubiliejaus.
- Kosminių tyrimų istorijoje ši programa pasižymi ypatinga inžinerine ilgaamžiškumo sėkme.
