Naujas Kelių eismo saugos draudimo instituto (IIHS) tyrimas parodė, kad 2020–2022 m. išaugusį žūčių skaičių dėl vairavimo apsvaigus labiausiai paaiškina ne vien tradiciškai minimi veiksniai, o psichikos sveikatos problemos. Analizuojant duomenis matyti, kad pačių žmonių nurodyti sunkios depresijos epizodai ir savižudybės planai reikšmingai siejosi su didesniu mirtinų avarijų skaičiumi, kai vairuotojai buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio.
- 1.Ką apėmė IIHS analizė
- 2.Žūčių dėl vairavimo išgėrus tendencijos 2020–2022 m.
- 3.Ryšys tarp psichikos sveikatos, alkoholio vartojimo ir mirtingumo keliuose
- 4.Kodėl psichikos sveikatos kryptis gali duoti didžiausią efektą
- 5.Kiti veiksniai: alkoholio pristatymas, „išsinešimui“ politika ir mažesnė kontrolė
- 6.Policijos pajėgumai ir jų ryšys su žūtimis
- 7.Išvados
Ką apėmė IIHS analizė
Nors IIHS dažniausiai siejamas su automobilių bandymais ir smūgio testais, instituto tikslas platesnis – mažinti žūčių ir sužalojimų keliuose skaičių, todėl jis rengia ir elgsenos bei visuomenės sveikatos tyrimus. Šiame darbe tyrėjai nagrinėjo keleivinių automobilių vairuotojų žūtis, kai kraujyje nustatytas alkoholio kiekis siekė 0,08% ar daugiau. Papildomai vertintos ir vieno automobilio naktinės avarijos, apimant visas amžiaus grupes, o atskirai – 16–20 metų vairuotojus.
Žūčių dėl vairavimo išgėrus tendencijos 2020–2022 m.
Iki pandemijos laikotarpio 28% per avarijas žuvusių keleivinių automobilių vairuotojų kraujyje alkoholio koncentracija siekė 0,08% ar daugiau. 2020 m. ši dalis padidėjo iki 30% ir, remiantis tyrimo duomenimis, išliko padidėjusi iki 2022 m. Nors IIHS įvertino ir kitus galimus pokyčius lemiančius veiksnius, išvada aiški: psichikos sveikatos krizės poveikis išsiskyrė kaip ryškesnis nei dauguma kitų aplinkybių, o tai siejosi su didesniu kasmetiniu žūčių, kai vairuotojai buvo apsvaigę, skaičiumi.
Ryšys tarp psichikos sveikatos, alkoholio vartojimo ir mirtingumo keliuose
Ataskaitoje pabrėžiama, kad vairavimo apsvaigus augimas sutapo su didesniu alkoholio vartojimu, ypač per pirmus maždaug 17 pandemijos mėnesių. 2020 m. gegužę atliktoje apklausoje 60% suaugusiųjų nurodė, kad nuo pandemijos pradžios vartojo daugiau alkoholio. Tai atitiko ir pardavimų statistika: 2020 m. kovo–2021 m. rugpjūčio laikotarpiu fiksuoti didesni pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017–2019 m.
Tyrėjai pažymėjo, kad prastesnė psichikos sveikata tikėtina prisidėjo prie šių alkoholio vartojimo pokyčių. Skaičiavimai rodo, kad suaugusiųjų dalies, per pastaruosius metus patyrusių reikšmingą depresijos epizodą, padidėjimas 1 procentiniu punktu, kartu su 0,5 procentinio punkto augimu tarp asmenų, nurodžiusių savižudybės planus, buvo siejamas su papildomomis žūtimis dėl vairavimo apsvaigus. Konkrečiai, tai atitiko apie 304 papildomas žūtis per metus 2020 m. ir apie 322 papildomas žūtis per metus 2021 m.
Kodėl psichikos sveikatos kryptis gali duoti didžiausią efektą
IIHS atkreipia dėmesį, kad priemonės, kurios į vairavimo apsvaigus problemą žiūri per psichikos sveikatos prizmę, taikomos gana retai, nors rezultatai rodo, kad jos gali veikti. Tyrimo autorė ir IIHS vyresnioji mokslininkė Angela Eichelberger pabrėžė, kad psichikos sveikatos aspektui, sprendžiant vairavimo apsvaigus problemą, skiriama palyginti mažai dėmesio.
Vienas iš praktinių pavyzdžių – specializuoti teismai, nagrinėjantys vairavimo apsvaigus (DWI/DUI) bylas. Juose dirba prokurorai ir teisėjai, besispecializuojantys tokio pobūdžio pažeidimuose, o jų veikla siejama su pakartotinių nusižengimų mažėjimu. Šių teismų taikomas modelis remiasi ne bauginimu ar vien tik prievartinėmis priemonėmis, o intensyvia priežiūra kartu integruojant konsultacijas, paramos grupes ir psichikos sveikatos programas.
Nacionalinio gydymo teismų išteklių centro (NTCRC) apibrėžimu, tokių teismų tikslas – didinti visuomenės saugumą kartu sprendžiant priežastis, dėl kurių žmonės linkę kartoti vairavimą apsvaigus. Tyrimo kontekste pabrėžiama, kad dalis šių priežasčių slypi būtent psichikos sveikatos krizių fone.
Kiti veiksniai: alkoholio pristatymas, „išsinešimui“ politika ir mažesnė kontrolė
Tyrime vertinti ir papildomi veiksniai, galėję paveikti avaringumą: taisyklės, leidusios barams ir restoranams pristatyti alkoholį į namus, galimybė parduoti kokteilius išsinešimui, taip pat mažėjusi policijos kontrolė.
Rezultatai, susiję su alkoholio prekybos politikos pokyčiais, pasirodė nevienareikšmiai. Alkoholio pristatymas į namus buvo susietas su maždaug 304 papildomomis žūtimis per metus dėl vairavimo apsvaigus tose vietose, kur tokia praktika buvo įteisinta. Tuo metu „išsinešimui“ taikomos taisyklės buvo susietos su maždaug 450 mažiau žūčių per metus ten, kur jos įsigaliojo. Ataskaitoje pažymima, kad šie vienas kitam prieštaraujantys ryšiai rodo poreikį atlikti papildomus tyrimus, kad būtų tiksliau suprastas realus poveikis.
Policijos pajėgumai ir jų ryšys su žūtimis
Tyrime aptartas ir teisėsaugos pajėgumų mažėjimas. Nustatyta, kad 2018–2022 m. laikotarpiu vidutinis penkių pilno etato pareigūnų sumažėjimas 100 000 gyventojų buvo siejamas su maždaug 214 papildomomis žūtimis per metus dėl vairavimo apsvaigus. Taip pat pabrėžta, kad psichikos sveikatos krizės poveikis buvo ryškesnis nei sumažėjusios kontrolės veiksnys.
Išvados
IIHS išvadose akcentuojama, kad ilgalaikės priemonės, skirtos mažinti vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, turėtų apimti ne tik tradicines prevencijos kryptis, bet ir suaugusiųjų psichikos sveikatos stiprinimą bei aktyvią, prevencinę kontrolę.
