Volvo saugumas jau dešimtmečius laikomas vienu ryškiausių šio gamintojo bruožų. Būtent ši markė per laiką pristatė ir į automobilių pramonę įdiegė ne vieną reikšmingą pasyvaus ir aktyvaus saugumo sprendimą: trijų taškų saugos diržą (1959 m.), šonines oro pagalves (1994 m.), užuolaidines oro pagalves (1998 m.), apvirtimo stabilumo kontrolės sistemą (2002 m.), aklosios zonos stebėjimo sprendimus (2004 m.), pėsčiųjų oro pagalvę (2012 m.) ir kitus tolesnius patobulinimus. Ši kryptis nesikeičia ir dabar – pristatytas naujausias sprendimas, kuris netrukus pasirodys priekinėse būsimo elektrinio krosoverio EX60 sėdynėse.
Naujos kartos daugiaadaptaciniai saugos diržai
Volvo kuria daugiaadaptacinius saugos diržus, kurie avarijos metu akimirksniu pakeičia suvaržymo sistemos veikimą pagal konkretaus keleivio sudėjimą. Sistema parenka tinkamiausią diržo „standumo“ ir apkrovos ribojimo nustatymą taip, kad susidūrimo metu būtų užtikrinta optimali apsauga būtent tam žmogui, kuris sėdi sėdynėje.
Palyginti su įprastais sprendimais, ši technologija beveik keturis kartus išplečia galimų diržo jėgos veikimo kreivių (apkrovos charakteristikų) įvairovę. Tam naudojami realiu laiku surenkami duomenys, leidžiantys individualizuoti diržo darbą pagal išorinius ir vidinius veiksnius.
- Įvertinamas keleivio ūgis, svoris, kūno sudėjimas ir sėdėsena.
- Atsižvelgiama į sėdėjimo padėtį sėdynėje.
- Analizuojamas susidūrimo tipas ir jo intensyvumas.
- Parenkamas suvaržymo lygis, kad mažesnio sudėjimo žmonėms būtų mažinama šonkaulių lūžių rizika, o didesniems ir sunkesniems būtų užtikrinamas tvirtesnis sulaikymas.
Kaip tai skiriasi nuo įprastų diržų
Dabartiniuose automobiliuose saugos diržų sistemoje dažniausiai naudojami apkrovos ribotuvai, kurie avarijos metu riboja, kokia jėga diržas veikia žmogaus kūną. Tipiškai tokios sistemos turi iki trijų apkrovos profilių. Naujojoje Volvo koncepcijoje numatyta gerokai daugiau pasirinkimų: daugiaadaptaciniai diržai palaiko 11 skirtingų apkrovos ribojimo profilių, todėl tiksliau prisitaiko tiek prie keleivio kūno, tiek prie skirtingų avarinių situacijų.
Konstrukciškai šis sprendimas išlieka kompaktiškas: naujo tipo mechanizmas yra tik 7 mm platesnis už įprastą diržo įtempiklį. Tokia proporcija pasirinkta tam, kad sistema galėtų veikti platesniame kūno tipų diapazone ir padėtų sumažinti traumų tikimybę tais atvejais, kai netinkamai parinkta diržo jėga gali didinti sužalojimų riziką.
Sprendimas paremtas realių avarijų analize
Kuriant šią technologiją reikšmingą vaidmenį atliko ilgalaikė avarijų analizė. Nuo 1970 m. veikianti Volvo avarijų tyrimų komanda kasmet renka ir nagrinėja išsamius duomenis iš maždaug 30–50 realių eismo įvykių, kuriuose dalyvauja šio gamintojo automobiliai. Tokia prieiga leidžia vertinti ne vien teorinius bandymus, bet ir realiomis sąlygomis susidarančius kintamuosius – nuo smūgio pobūdžio iki žmonių sėdėsenos ir patirtų traumų mechanikos.
Taip pat nurodoma, kad naujausi diržai kurti remiantis ilgamečiais saugos tyrimais, apimančiais daugiau nei 80 000 realiuose įvykiuose dalyvavusių žmonių duomenis. Sukaupta patirtis panaudota formuojant logiką, kuri leidžia diržui parinkti tinkamiausią apkrovos ribojimo profilį konkrečiu momentu.
Kokie duomenys naudojami sprendimui parinkti
Sistema remiasi kelių šaltinių informacija. Automobilyje esantys jutikliai ir kameros stebi keleivį, o išoriniai jutikliai ir kameros padeda apibrėžti avarijos scenarijų. Sujungus šiuos signalus, diržų valdymas pasirenka, kuris profilis geriausiai tinka konkrečiam žmogui ir konkrečiam smūgiui. Kadangi technologija pirmiausia bus diegiama dar nepasirodžiusiame EX60 modelyje, detalus naudojamų jutiklių sąrašas šiuo metu nepateikiamas.
Atnaujinimai nuotoliniu būdu ir tolesnis tobulinimas
Numatyta, kad daugiaadaptaciniai saugos diržai galės būti atnaujinami nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad laikui bėgant jų veikimo algoritmai gali būti tikslinami, kai sukaupiama daugiau realių avarijų duomenų ir atsiranda galimybė patobulinti sprendimų priėmimo logiką.
Daugiau techninių detalių apie šią naujovę kol kas skelbiama nedaug, nes ji debiutuos dar nepristatytame modelyje. Aišku viena: diržų veikimas orientuotas į kuo tikslesnę individualią apsaugą, kai vienodo nustatymo sprendimai ne visada optimaliai tinka skirtingo sudėjimo žmonėms ir skirtingiems susidūrimų scenarijams.
