Gera matomumo zona priekyje yra viena svarbiausių sąlygų saugiam vairavimui, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šiuolaikiniuose automobiliuose su tuo darosi vis sunkiau. Transporto saugos tyrėjų atlikto bandymo duomenimis, matomumas iki 10 m atstumo visuose tikrintuose modeliuose pablogėjo, o kai kuriuose visureigiuose (SUV) sumažėjo net iki 58%.
Siekiant tiksliau įvertinti situaciją, IIHS pritaikė naujus matavimo metodus, kurie leidžia greitai nustatyti, kiek realiai vairuotojas mato iš vairuotojo vietos ir kur susidaro aklosios zonos. Tyrimui atrinkti septyni populiarūs modeliai, atstovaujantys skirtingiems kėbulų tipams, o palyginimui vertintos skirtingos tų pačių automobilių kartos, gamintos 1997–2023 m. laikotarpiu. Šis laikotarpis pasirinktas todėl, kad per jį reikšmingai augo žuvusių pėsčiųjų ir dviratininkų skaičius – atitinkamai 37% ir 42%.
Pagrindinis dėmesys skirtas priekiniam matomumui iki 10 m atstumo. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nedidelis nuotolis, bet realiame eisme jis labai svarbus: važiuojant apie 16 km/h ir atliekant posūkį, 10 m dažnai yra tas atstumas, kuriame dar įmanoma laiku sustoti prieš pėsčiąjį ar dviratininką – su sąlyga, kad kliūtį išvis pamatote.
Kokie automobiliai buvo vertinti
Tyrime lyginti SUV, sedanai ir pikapas. Iš viso į testus įtraukti 17 skirtingų automobilių vienetų, kad būtų galima palyginti matomumo pokyčius per skirtingas kartas nuo 1997 iki 2023 metų.
- SUV: „Honda CR-V“, „Jeep Grand Cherokee“, „Chevrolet Suburban“
- Sedanai: „Toyota Camry“, „Honda Accord“
- Pikapas: „Ford F-150“
Bendras rezultatas aiškus: naujesnių laidų automobiliai beveik visais atvejais pasižymėjo prastesniu matomumu nei senesni. Ryškiausia neigiama kryptis fiksuota SUV klasėje, kuri pastaraisiais metais tapo ypač populiari.
Didžiausias matomumo kritimas – SUV klasėje
Labiausiai priekiniam matomumui pakenkė „Honda CR-V“ evoliucija. 1997 m. modelyje vairuotojas galėjo matyti apie 68% ploto, esančio iki 10 m prieš automobilį. Tuo tarpu 2022 m. (dabartinės kartos pradžios) „CR-V“ užtikrino tik apie 28% to paties ploto matomumą.
Panaši tendencija pastebėta ir „Chevrolet Suburban“: 2000 m. modelyje matomumas siekė apie 56%, o 2023 m. sumažėjo iki maždaug 28%.
„Ford F-150“ pokytis buvo mažesnis, tačiau pradinis lygis ir taip buvo gana prastas: 1997 m. fiksuotas apie 43% matomumas, o 2015 m. – apie 36%.
Sedanų rezultatai – gerokai stabilesni
Lyginant su SUV, sedanų klasėje priekis „užaugo“ mažiau, todėl ir realus vaizdas prieš automobilį sumažėjo nežymiai. „Toyota Camry“ atveju 2007 m. matomumas siekė apie 61%, o 2023 m. – apie 57%.
„Honda Accord“ rodikliai taip pat krito nedaug: nuo maždaug 65% 2003 m. iki apie 60% 2023 m. Tai dar kartą parodo, kad tradiciniai sedanai dažnai išlaiko racionalesnes proporcijas ir vairuotojui palankesnį matomumą nei aukštesni, masyvesni modeliai.
Kas labiausiai blogina matomumą priekyje
Nors vairuotojai dažnai kritikuoja masyvias priekinio statramsčio (A statramsčio) konstrukcijas, tyrimas parodė, kad didžiausią neigiamą įtaką priekinei matymo zonai darė kiti sprendimai. Pagrindiniai veiksniai – aukštesnis variklio dangtis ir didesni šoniniai veidrodėliai, kurie uždengia daugiau erdvės vairuotojo matymo lauke.
Žinoma, aukštas priekis ir didelės grotelės ne tik blogina, ką vairuotojas mato prieš pat automobilį, bet ir didina riziką pėstiesiems bei dviratininkams susidūrimo metu. Šiame tyrime tai atsispindi praktiškai – prastesnis priekis matomumas aiškiai susietas su didesnėmis aklosiomis zonomis, kurios ypač pavojingos manevruojant mieste ir sukant sankryžose.
Tokie pamatuoti ir dokumentuoti pokyčiai gali tapti argumentu griežtesniems reikalavimams automobilio priekinės dalies proporcijoms, ypač ten, kur didėjantis „aukštas priekis“ tiesiogiai mažina vairuotojo galimybes laiku pastebėti pažeidžiamus eismo dalyvius.
