Dideli magistraliniai keliai dažnai tampa neatsiejama miesto infrastruktūros dalimi, tačiau kartais jų būklė kelia vis didesnį susirūpinimą. Vienas tokių pavyzdžių – išskirtinai sudėtinga ir blogėjančios būklės automagistralė, jungianti dvi miesto dalis. Ši transporto arterija, ilgiausiai žinoma kaip itin apkrautas kelias su nuolatiniu spūstimis, ypač vakarinėmis ir rytinėmis valandomis, nebetenkina nei vairuotojų poreikių, nei saugumo reikalavimų.
Probleminis daugiaaukštis kelio ruožas
Didžiausias galvos skausmas vairuotojams – daugiaaukštė, konsolinė magistralės atkarpa, kuri eina per gyvenamąją miesto teritoriją. Ši konstrukcija pasižymi ne tik intensyviausiu eismu ir prastais vairuotojų įpročiais, bet ir itin prasta technine būkle. Konstrukcijos silpnumas tapo toks ryškus, kad artimiausiu metu šioje atkarpoje planuojama visiškai uždrausti sunkiasvorio transporto eismą.
Dėl istorinių sprendimų – dabartinės problemos
Šios magistralės konsolinė dalis buvo suprojektuota siekiant sumažinti užimamą miesto erdvę, panaudojus nestandartinį kelių išdėstymą. Tačiau metų metais veikiant aplinkos poveikiui ir kasmet žiemą barstant druskas, konstrukcija gerokai nusidėvėjo. Šiuo metu specialistai vieningai pripažįsta, kad esama situacija artėja prie kritinės ribos, tačiau tinkamo sprendimo kol kas nėra.
Rekonstrukcija ar keitimas – vienodai sudėtinga
Kelio būklė jau keletą metų žinoma atsakingoms institucijoms, tačiau dėl sudėtingos struktūros iki šiol nepavyko rasti realios alternatyvos – sunkiasvorio transporto judėjimas tarp miesto dalių šiuo keliu vis dar laikomas būtinu, nors eismo greičiai jau dabar nesiekia reikiamų magistralės standartų. Dėl didelių apkrovų ir techninės konstrukcijos būklės netrukus magistrale naudotis galės tik lengvojo transporto priemonės, nes kelias nebeatitiktų reikalavimų sunkvežimiams.
- Kelio konstrukciją silpnina ilgametis aplinkos poveikis ir intensyvus naudojimas.
- Rekonstrukcija ar visiška kelio keitimo alternatyva reikalautų kompleksinių sprendimų.
- Šiuo metu magistralė tampa nepritaikyta pradinei paskirčiai ir neatitinka eismo intensyvumo lūkesčių.
Kyla pagrįstas klausimas – ar verta toliau investuoti į infrastruktūrą, kuri nebepajėgia atlikti pagrindinės paskirties, ar visgi reikėtų ieškoti naujo, ilgaamžiškesnio sprendimo?
