Liepos 2-ąją astronomai užfiksavo neįprastą objektą, į Saulės sistemos vidinę dalį atskrendantį iš tarpžvaigždinės erdvės. Įdomu tai, kad ta pati data linksniuojama ir 1996 m. filme „Independence Day“, tačiau šiuo atveju kalbama apie realų stebėjimą, o ne kino siužetą. Pranešimuose pabrėžiama, jog objektas juda labai dideliu greičiu ir, skirtingai nei įprastos kometos, kol kas nerodo aiškiai matomos uodegos.
Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė humoristinių užuominų apie politinius pareiškimus bei bandymų šią situaciją sugretinti su popkultūra, tačiau oficialiai jokių tokių teiginių nepateikta. Faktinė žinia paprasta: aptiktas naujas tarpžvaigždinės kilmės kandidatas, kurio trajektorija tiriama, o jo praskriejimas, vertinant dabartinius skaičiavimus, neturėtų kelti susidūrimo pavojaus.
Kaip pavadintas objektas ir kas jį aptiko
Objektui suteiktas laikinas žymuo A11pl3Z. Jį pirmiausia užfiksavo ATLAS stebėjimų sistema, sukurta tam, kad kuo anksčiau pastebėtų Žemei potencialiai pavojingus asteroidus ir kitus panašius kūnus. Šįkart akcentuojama, kad smūgio rizikos nėra: prognozės rodo, jog A11pl3Z turėtų pralėkti Saulės sistemoje prasilenkdamas su planetų orbitomis, o jo kelias numatomas tarp Žemės ir Marso orbitų zonos.
Koks tai kūnas: asteroidas ar kometa
Pagal pirminius vertinimus A11pl3Z gali būti didelis asteroidas arba kometinis kūnas, kurio skersmuo siekia apie 19 km. Kadangi šiuo metu nematyti akivaizdžios uodegos ar ryškaus dujų bei dulkių debesies, jis neatrodo kaip tipinė, aktyvi kometa. Vis dėlto pabrėžiama, kad ankstyvose stebėjimų stadijose tokios išvados preliminarios: norint aptikti silpnus požymius, dažnai reikia sukaupti daugiau duomenų ir apjungti kelias nuotraukas.
Tarpžvaigždiniai svečiai: kodėl jų daugėja
Pastaraisiais metais pranešimų apie tarpžvaigždinės kilmės objektus daugėja, tačiau tai labiau siejama su patobulėjusiomis paieškos programomis ir jautresniais teleskopais, o ne su staigiai pasikeitusiu tokių kūnų srautu. Pirmasis plačiai aptartas objektas buvo užfiksuotas 2017 m., tačiau jo prigimtis iki šiol nėra galutinai paaiškinta. 2019 m. nustatytas antrasis, kuris priskirtas kometoms.
A11pl3Z būtų trečias toks užfiksuotas kandidatas per palyginti trumpą laiką. Skaičiuojama, kad arčiausiai jis priartės spalį, o jo greitis turėtų būti didžiausias iš iki šiol aptartų trijų – apie 90 km/s.
Kodėl tokius objektus sunku pastebėti
Dideliu greičiu judantys ir dažnai gana blankūs kosminiai kūnai aptinkami sudėtingai: jie greitai keičia padėtį danguje, o jų ryškis ne visada akivaizdus. Dėl to daroma prielaida, kad tarpžvaigždiniai „praeiviai“ Saulės sistemoje gali pasirodyti reguliariau, nei rodo oficialiai užfiksuotų atvejų skaičius, tik iki šiol jų paprasčiausiai nemokėjome taip efektyviai identifikuoti.
Popkultūros paralelės ir spekuliacijos
Tekstuose apie A11pl3Z neišvengiamai atsiranda palyginimų su filmu „Independence Day“ ir ironijos apie NSO bei ateivius, tačiau tai vertintina kaip humoras, o ne faktinė informacija. Realioji šio įvykio dalis apsiriboja astronominiais stebėjimais, orbitos skaičiavimais ir bandymu tiksliau nustatyti, ar tai labiau asteroidas, ar kometinis kūnas, bei ar turi bent menką aktyvumo požymį.
- Objektas A11pl3Z laikomas tarpžvaigždinės kilmės kandidatu.
- Jį aptiko ATLAS sistema, skirta anksti fiksuoti potencialiai pavojingus kosminius kūnus.
- Uodegos požymių kol kas nematyti, todėl jis neprimena tipinės aktyvios kometos.
- Numatoma, kad spalį jis priartės labiausiai, o jo greitis gali siekti apie 90 km/s.
- Susidūrimo su Žeme rizika šiuo metu neprognozuojama.
