Pavojingi automobiliai neaplenkia nei patyrusių vairuotojų, nei naujokų. Automobilių entuziastai dažnai renkasi transporto priemones, kurios reikalauja nemažai priežiūros arba pasižymi ne pačiais saugiausiais techniniais sprendimais. Įvairūs modeliai – nuo itin galingų sportinių iki prastai prižiūrėtų klasikinių ar net sunkiasvorių kraustymo sunkvežimių – kelia iššūkių bei gali nustebinti pavojingomis situacijomis.
Pavojingiausi automobiliai pagal vairuotojų patirtį
Neriboto galios Viperis – galimybė ir grėsmė
Ankstyvieji „Dodge Viper“ modeliai pasižymėjo visiškai elementaria įranga – jokių elektroninių pagalbininkų, prasto matomumo salonu ir itin ankšta pedalų erdve. Pirmoji pažintis su tokiu automobiliu trasoje dažnam vairuotojui palieka dviprasmiškus įspūdžius: vienu metu tai įdomu ir kelia nemažą stresą.
Studentų surinktas sportinis bolidas
Vairuotojo patirtis už universiteto automobilių sporto komandos sukonstruoto, vos važiuojančio vamzdinio rėmo bolido vairo – itin ekstremali. Maksimalus greitis viršija 160 km/h, o detalės – ypatingai nepatikimos; teko patirti, kaip varžybų išvakarėse vos nenukrito ratai.
Klasikiniai modeliai su rūdijančia pakaba
Kai kurie senesni automobiliai, pavyzdžiui, „Corvette“ su pažeistomis galinės pakabos jungtimis, kelia papildomą susirūpinimą kiekvienoje kelionėje, nors eksploatuojami itin retai. Savo rankomis surinkti ar restauruoti modeliai taip pat reikalauja ypač dėmesingo vairavimo.
Motociklas ir saugos kompromisai
Motociklų pavojai vertinami atskirai – trūksta natūralių automobilių siūlomų apsaugų, tad rizikos lygis visuomet išlieka aukštesnis.
Jaunystės metų Mustangas
Senesnės laidos „Mustang“ – pavyzdžiui, 1965 m. modelis – pasižymi dideliu variklio pajėgumu (220 kW), sunkiu sankabos darbu, galinga 4 laipsnių pavarų dėže ir visiškai primityviomis saugumo technologijomis: nėra galvos atramų, diržai tik juosmeniniai, jokios šoninės smūgių apsaugos. Darni techninė būklė mažai ką gelbsti, jei automobilio konstrukcija prasta pagal šiuolaikinius saugumo standartus.
Silpni ir neprižiūrimi kompaktiški automobiliai
1980-ųjų metų „Volkswagen Golf“ dyzelinis modelis su vos 38 kW varikliu stebina, kaip apskritai išsilaikė eisme. Sudėtinga važiuoti sraute, o saugumo elementai praktiškai neegzistuoja – saugos diržas yra pritvirtintas prie durų.
Neonas be padangų protektoriaus
Automobilis, išvažiavęs į kelią su visiškai susidėvėjusiomis padangomis, tampa sunkiai suvaldomas – tai ypač pasijunta snieguotą dieną. Papildomų iššūkių kyla, kai tai – vienintelė transporto priemonė dėl atsarginio automobilio gedimo.
Pigios autoparduotuvės pirkiniai
Pigesnio segmento automobiliai, pavyzdžiui, mažai matytas „Chrysler Laser“, dažnai perkami praktiškai nematant. Prastos būklės kėbulas, kiaura grindų danga ir pasenusi elektros instaliacija – realūs pavojai tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Su panašiais modeliais ne kartą teko pasibaigus eksploatacijai keliauti į kitą tašką laimės ieškoti autostopu.
Sunkiavimą sunkvežimiai su techniniais trūkumais
Nuomojami sunkvežimiai laikinam kraustymui dažnai turi problemų su vairo valdymu ar stabdžių sistema – tokiose situacijose net trumpa kelionė tampa pilna streso ir rizikos, ypač eismo piko metu judriame mieste.
Neprižiūrėtas sportinis kupė
Jaunystės metais dažnas vairuotojas įsigyja sportinį modelį, kuris nebūtinai būna techniškai tvarkingas. Tokie automobiliai dažnai turi susidėvėjusias pakabos detales, padangas be protektoriaus ir stiprų vairo vibravimą. Rizika prarasti valdymą ar patirti avariją išauga ženkliai, ypač didinant greitį pakelėse.
Klasikiniai „vabaliukai“: nuo nuolatinio remonto iki realios grėsmės
-
„Volkswagen Beetle“ modeliai išlieka ypatingai dažnai minimi kaip pavojingi pasirinkimai, ypač žvelgiant į kelių dešimtmečių senumo egzempliorius. Mažesnė nei 30 kW galia ir būdingos tik būgninės stabdžių sistemos kėlė didelių problemų eismo sraute, kur dominuoja kur kas masyvesnės transporto priemonės. Net reguliari techninė priežiūra negelbsti nuo rūdžių ar nuolat strigdavusių stabdžių.
-
Kai kurie seni „Beetle“ modeliai turėjo prastą vairo stiprumą, blogą regėjimą pro langus dėl kondensacijos, neveikiančią šildymo sistemą, kiauras grindis ir padangas be sukibimo. Tokios būklės transporto priemonė buvo tikra grėsmė tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams. Vienos šeimos atveju, automobilis pateko į sąvartyną po mėnesio intensyvaus naudojimo dėl saugumo stokos.
-
Net ir profesionaliai restauruotas „Beetle“ kėlė daug streso dėl neefektyvios būgninės stabdžių sistemos. Vairuotojas turėjo nuolat spėlioti, ar pavyks sustoti laiku prie šviesoforo, o degalų talpykla buvo pavojingoje vietoje – tiesiai automobilio priekio smūgio zonoje.
-
Specializuotos modifikacijos, pavyzdžiui, „Baja Bug“, turėjo itin mažą svorio centrą ir automobilių kėbului būdingą aerodinaminį efektą, kuris leido automobiliui platsėti keliu važiuojant dideliu greičiu nuokalnėje. Sumažėjęs sukibimas ir sustiprėjusi konstrukcijos korozija dar labiau didino avarijos riziką.
Dažniausios automobilių pavojingumo priežastys
- Silpnos, pasenusios stabdžių sistemos ar jų visiškas susidėvėjimas
- Padangos be pakankamo protektoriaus, ypač esant sudėtingoms kelio sąlygoms
- Rūdys bei kiauri automobilio konstrukcijos elementai
- Silpni, nepatikimi vairo ir pakabos komponentai
- Mažos galios variklis nesuderinamas su šiuolaikinio eismo reikalavimais
- Trūkstantys modernūs saugumo sprendimai (oro pagalvės, juosmens ir pečių diržai, smūgių energiją sugeriančios zonos)
Išvados
Dalis vairuotojų pasirenka ne tokius saugius, bet įdomius ar sentimentus keliančius automobilius, kartais – ne savo noru. Dažniausiai realią grėsmę kelia susidėvėjusios ar skurdžiai prižiūrimos transporto priemonės, o klasikiniai modeliai – net ir restauruoti – retai prilygsta šiuolaikiniams pagal saugumo standartus. Svarbiausia – įvertinti automobilio būklę ir vengti rizikų, kurios gali baigtis nelaime.
