Vos prieš kiek daugiau nei metus „IndyCar“ čempionatą užklupo skandalas, kuris metė šešėlį ant „Penske Racing“ ir viso padoko. Tuomet Josefui Newgardenui buvo atimta pergalė „Firestone Grand Prix of St. Petersburg“ etape, kai paaiškėjo, kad komanda manipuliavo standartinėmis (spec) detalėmis ir taip įgijo pranašumą naudojant „push-to-pass“ funkciją, kurio varžovai neturėjo. Dabar situacija kartojasi: prieš „Indy 500“ kvalifikaciją iš jos buvo pašalinti du „Penske“ automobiliai, tarp jų ir Newgardeno, dėl neleistino aerodinaminio pakeitimo detalėje, kuri pagal taisykles negali būti modifikuojama.
Pagal taisyklių knygą atvejis atrodo aiškus: savaitgalį buvo pažeistos taisyklės. Tačiau vis daugiau ženklų rodo, kad tai gali būti ne vienkartinis nukrypimas, o pasikartojanti praktika, kuri kelia klausimų ir apie pačią techninės patikros sistemą.
Kas buvo rasta per kvalifikaciją
Sekmadienį, kai Josef Newgardenas ir Willas Poweris ruošėsi kvalifikacijai, „IndyCar“ pareigūnų dėmesį į galimą neatitikimą atkreipė konkuruojančios komandos vadovas Chipas Ganassi. Buvo pastebėta, kad abiejų automobilių galinės avarijos energiją sugeriančios konstrukcijos (vadinamo „attenuator“) siūlės yra užpildytos ir išlygintos. Tai yra standartinė detalė, kurios modifikuoti negalima, todėl bet koks užpildas ar siūlių „sutvarkymas“ gali būti vertinamas kaip bandymas išgauti kad ir minimalų aerodinaminį pranašumą.
Pasekmės buvo greitos: Poweris ir Newgardenas nustumti į rikiuotės galą 109-ajam „Indy 500“ važiavimui, o komandai skirta 200 000 € bauda. Natūraliai kyla klausimas – ar tuo viskas baigiasi? Teksto autorius teigia, kad ne.
Muziejuje eksponuojamas automobilis kelia naujus klausimus
„Indianapolis Motor Speedway“ muziejuje eksponuojamas automobilis, kuriuo Newgardenas laimėjo 2024 metų „Indy 500“ – tai buvo jo antroji pergalė iš eilės šiame renginyje. Vėliau paviešintos nuotraukos ir aprašymai paskatino abejones, ar ir pernai laimėjęs automobilis nebuvo paruoštas panašiai: teigiama, kad ir ten matomas užpildytas bei išlygintas „attenuator“ siūlės sujungimas. Taip pat pažymima, jog nėra žinoma apie taisyklių pakeitimus, kurie būtų padarę tokį sprendimą leistiną prieš metus.
Ką tai sako apie komandą ir techninę kontrolę
Šioje istorijoje išryškėja dar vienas aspektas: net ir šiemet automobiliai, kaip teigiama, praėjo pradinę techninę patikrą. Veiksmai buvo atlikti tik tada, kai konkurentų atstovas aiškiai nurodė problemą varžybų vadovybei. Tokia seka neišvengiamai kelia klausimus dėl techninės patikros tikslumo ir nuoseklumo.
Tekste keliama mintis, kad jei neleistinas sprendimas ilgą laiką lieka nepastebėtas ir kelis kartus „praeina“ patikras, tai praktiškai sukuria situaciją, kurioje taisyklių pažeidimas tampa toleruojamas. Taip pat minima, jog esą anksčiau kažkas bandė atkreipti dėmesį į panašų klausimą, tačiau buvo ignoruotas. Tokiu atveju komandos, kurios to nedaro, gali sąmoningai atsidurti blogesnėje padėtyje.
Kodėl tema iškilo būtent dabar
Autorius kelia ir taktinį klausimą: jei Chipas Ganassi iš tiesų norėjo maksimaliai pasinaudoti turima informacija, kodėl jis pasirinko apie neatitikimus pranešti būtent per „Top 12“ kvalifikaciją, o ne vėliau, prieš pat lenktynių startą? Pagal šią logiką, pavėluotas pranešimas galėjo sukelti dar griežtesnes pasekmes – net visos komandos diskvalifikaciją iš renginio.
Lenktynių realybė: taisyklių riba ir atsakomybė
Tekste akcentuojama, kad autosporte taisyklių „tempimas“ visada buvo dalis kultūros ir istorijos, o kai kurie tokie atvejai laikomi vienais įdomiausių pasakojimų lenktynių pasaulyje. Be to, teigiama, jog „Penske Racing“ istorijoje taip pat yra įrašyta filosofija ieškoti bet kokio pranašumo, net jei jis balansuoja ties taisyklių riba.
Vertinant konkrečiai Newgardeno 2024 metų pergalę, pateikiama pozicija, kad jeigu automobilis praėjo tiek priešlenktyninę, tiek po lenktynių techninę patikrą, net ir įtarimų fone pergalės atėmimas nebūtų pagrįstas. Tačiau kritika skiriama techninės kontrolės grandžiai – jeigu taisyklė aiški, bet nelegalus sprendimas nepastebimas, problema slypi ne vien komandų elgesyje, o ir tikrinimo procese.
Galutinis klausimas dėl interesų konflikto
Pabaigoje iškeliama platesnė valdymo problema: kai vienas subjektas vienu metu yra susijęs su čempionato valdymu, sporto infrastruktūra ir komanda, kuri toje pačioje sistemoje varžosi, atsiranda rizika, kad kontrolės nepriklausomumas bus kvestionuojamas. Tokia struktūra, autoriaus vertinimu, nėra palanki pasitikėjimui taisyklėmis, jų priežiūra ir sprendimų skaidrumu.
Esminiai tekсте keliami akcentai
- „Penske Racing“ vėl siejama su taisyklių pažeidimu, šįkart – dėl neleistinų pakeitimų standartinėje galinėje avarinėje konstrukcijoje.
- Įtarimai apima ne tik 2025 metų kvalifikacijos atvejį, bet ir galimą analogišką sprendimą 2024 metų „Indy 500“ laimėjusiame automobilyje.
- Techninė patikra, kaip teigiama, iš pradžių neatpažino neatitikimo, o reakcija įvyko tik po konkurentų įsikišimo.
- Keliami klausimai, ar tokie pažeidimai nėra ilgiau trunkanti praktika ir kokias pasekmes tai turi kitų komandų sąžiningai konkurencijai.
- Pabrėžiama, kad atsakomybė tenka ne tik komandoms, bet ir serijos pareigūnams bei patikros procesams.
- Atkreipiamas dėmesys į galimus interesų konflikto rizikos veiksnius valdymo struktūroje.
