Vaikštinėdamas po rajoną su savo senyvu basetu, neseniai pastebėjau neįprastą keturiais ratais varomą automobilį, kurio iškart neatpažinau. Iš pradžių pagalvojau, kad tai galėtų būti nusidėvėjęs Land Rover, bet niekaip nesiejosi su jokiu Lietuvoje matytu modeliu. Sekantis spėjimas buvo, kad tai galbūt japonų gamybos visureigis, panašus į Land Cruiser Prado ar Nissan Patrol, tačiau nuodugniau peržiūrėjus skirtingų modelių nuotraukas ši versija greitai žlugo.
Automobilis neturėjo nei grotelių, nei atpažinimo ženklų, todėl supratau, kad atpažinti jį bus keblu. Pasidalijau nuotrauka su keliais bendraminčiais automobilių grupėje, ir vienas jų greitai nustatė – tai yra ARO 244 Hunter visureigis. Nepaisant ilgametės domėjimosi išskirtiniais automobiliais patirties, apie šį rumunišką modelį iki tol nebuvau nė girdėjęs. Jei, kaip ir aš, šią markę atrandate pirmą kartą, jos istorija verta dėmesio.
Kas yra ARO?
ARO – tai Auto Romania trumpinys. Ši bendrovė pradėjo veiklą 1957 metais, gamindama pagal licenciją sovietinius GAZ-69 visureigius. Prekinis vardas ARO išpopuliarėjo tik 1972-aisiais, kai pristatytas naujos kartos 24-serijos „Hunter“ modelis. Šios serijos visureigiai buvo gaminami iki pat 2006 metų, jie pasižymėjo skirtingomis kėbulo konfigūracijomis ir įvairiais varikliais – nuo benzininio iki dyzelinio, tarp kurių buvo ir Toyota, Peugeot, Ford, Cosworth, Chrysler, VM Motori, be to, ARO konstravo ir savo jėgos agregatus. Aptiktas modelis, atrodo, priklauso po 1995 metų atnaujintai „Hunter“ versijai, kuriai būdingi dveji žibintai kiekvienoje pusėje šalia stačiakampių grotelių. Visgi tikslų modelio pagaminimo metus nurodyti sunku.
ARO pasaulinis paplitimas
24 serijos ARO visureigiai buvo eksportuojami į daugelį šalių, taip pat gaminami pagal licenciją, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Brazilijoje. ARO automobiliai buvo parduodami daugiau nei 55 šalyse. Lietuvoje šis modelis žinomas, tačiau daugiausia visureigiai skirti eksportui. Bandymų importuoti ARO visureigius šeiminiams naudotojams būta ir XXI a. pradžioje, kai tokio tipo technika susilaukė daugiau dėmesio.
Kaip ARO atkeliavo čia?
Visgi dauguma importo projektų nebuvo įgyvendinta, tad iš kur toks automobilis atsirado mūsų apylinkėse – lieka neaišku. Galbūt jis atkeliavo kaip parodomasis ar bandomasis pavyzdys arba kažkoks automobilių entuziastas nusprendė imtis unikalios restauracijos. Pastebėta, kad vairuotojo durelėse atsiradusi didelė rūdžių skylė, o pats automobilis atrodo ilgai stovėjęs lauke, apaugęs vijokliais. Tiesti kelią išskirtinumo siekiančiam visureigiui tokia bazė – gana įdomus pasirinkimas, tačiau restauracijai prireiktų nemažai nuoširdaus darbo ir meistriškumo.
Kokią techniką galima įmontuoti?
Kokia jėgainė šiuo metu slypi po variklio dangčiu – lieka klausimas, tačiau šiandienos automobilių mėgėjui atsiranda galimybė modernizuoti šį modelį, sumontuojant modernų turbodyzelinį arba V8 variklį. Tikimasi, kad dabartinis savininkas turi aiškią viziją, kaip prikelti šį retą automobilį naujam gyvenimui. Jei šis automobilis priklauso jums – būtų įdomu apie tai sužinoti daugiau.
