Kruiziniai laivai 2024 metais susidūrė su vis didėjančiu žarnyno ligų protrūkių skaičiumi – pasiekti didžiausi rodikliai per pastaruosius 12 metų. 2025 metų pradžia tapo dar blogesnė: per pirmą ketvirtį užfiksuota tiek protrūkių, kiek vidutiniškai būna per visus metus. Esant tokiai situacijai sudėtinga suprasti, kodėl Sveikatos apsaugos ministras Robertas F. Kenedis nusprendė atleisti specialistus iš Ligų kontrolės ir prevencijos centro, kurie tiria ligų protrūkius ir prižiūri, kad kruiziniai laivai būtų tinkamai dezinfekuojami, ypač išplitus naujai Noroviruso atmainai. Tačiau visa tai paaiškėjo – pasirodo, Kenedis paprasčiausiai netiki mikrobų egzistavimu.
Kenedžio požiūris į ligų kilmę
Teiginys apie priežastinį ryšį tarp mikrobų ir ligų atrodo savaime suprantamas, nes šis faktas yra daugybę kartų patvirtintas moksliniais tyrimais. Vis dėlto, kaip rodo Kenedžio pasisakymai jo knygoje apie Anthony Fauci, jis šią teoriją atmeta. Ypatingą dėmesį jis skyrė skyriui, kuriame aptariama „miazmos ir mikrobų teorija“. Kenedis remiasi ilgai paneigtu įsitikinimu, kad ligas sukelia kenksmingi garai ir debesys, o ne mikroorganizmai.
Miazmos ir mikrobų teorijų priešprieša
Savo knygoje Kenedis rašo, kad pagal miazmos teoriją ligų prevencija pasiekiama stiprinant imunitetą geru maistu ir ribojant kontaktą su aplinkos toksinais. Jis taip pat skleidžia mintį, kad mikrobų teorija tariamai išpopuliarėjo dėl to, kad priminė senus paaiškinimus apie ligas, pavyzdžiui, apsėdimą demonais, todėl lengviau įsitvirtino nei miazmos idėja.
- Kenedžio manymu, priėmus mikrobų teoriją gydytojai pradėjo orientuotis į specifinių bakterijų „išnaikinimą“ vaistais, užuot stiprinę žmonių imunitetą sveika gyvensena ir švariu vandeniu.
- Jis kaltina farmacijos pramonę, kuri esą pelnosi iš patentuotų preparatų, ir pabrėžia virologijos bei vakcinologijos mokslų įtaką išpopuliarinant mikrobų teoriją.
Istorijų apie mokslininkus naudojimas argumentams
Kenedis knygoje cituoja pasakojimą, kuriame teigiama, jog Louisas Pasteuras, mikrobiologijos pradininkas, prieš pat mirtį neva pripažino, kad mikrobų teorija buvo klaidinga. Šis pasakojimas, kurio šaltinis – knyga „Virusų manija“, taip pat neigia ir kitų virusų, tokių kaip Ebola ar hepatitas, egzistavimą. Tai kelia klausimų dėl tokių argumentų patikimumo ir jų panaudojimo pareigūno, atsakingo už šalies sveikatos politiką, knygoje.
Sprendimų pasekmės visuomenės sveikatai
Kai paaiškėja, kad šalies sveikatos apsaugos vadovas netiki, jog virusai ar bakterijos sukelia ligas, tampa suprantama, kodėl jis nusprendė naikinti svarbias sveikatos stebėsenos ir prevencijos programas. Atsisakius su kruiziniais laivais susijusių užkrečiamųjų ligų prevencijos, padidėja rizika greičiau plisti infekcijoms.
- Pediatras ir infekcinių ligų specialistas viešai išreiškė nuostabą, kad žmogus, vadovaujantis sveikatos apsaugai, netiki aiškiais įrodymais dėl virusų ir bakterijų įtakos ligoms.
- Ekspertai įspėja, jog tokios pažiūros gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatos apsaugos sistemai ir visuomenei.
Mokslas, sveikata ir šiuolaikiniai iššūkiai
Nors subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir grynas oras išlieka svarbiais sveikatos veiksniais, negalima atmesti ir mokslinių faktų apie mikroorganizmų sukeltas ligas. Mikrobai egzistuoja, o žmonės kasmet kenčia bei netenka gyvybės dėl jų sukeltų ligų. Nepaisant to, Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose valstybėse, pasitaiko netikėjimo elementų, kurie gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui sveikatos apsaugos sistema.
