Ledlaužiai vėl atsidūrė strateginių diskusijų centre: jūrinės pramonės bendrovė „Davie Shipbuilding“ derasi dėl laivų statyklų įsigijimo Teksase iš „Gulf Copper & Manufacturing“, o pagrindinis tikslas – pradėti statyti naujus ledlaužius. Pastaraisiais dešimtmečiais laivų statybos pajėgumai smarkiai susilpnėjo: per maždaug 50 metų laivų statybos dalis pasaulinėje rinkoje krito nuo maždaug 5 % iki maždaug 0,1 %. Tai palietė įvairias didžiąsias plaukiojimo priemones, įskaitant ledlaužius – specializuotus laivus, skirtus skrosti storą ledą ir sudaryti saugų kelią kitiems laivams.
Ledlaužiai ir šiaurės regiono reikšmė
Šiaurės vandenynų zona tapo itin jautriu geopolitiniu tašku, nes po ledu ir jūros dugne slypi didelės apimties žaliavos: platina, varis, litis, kobaltas, nikelis, taip pat gamtinės dujos. Tai ištekliai, susiję tiek su mažiau taršios energetikos plėtra, tiek su tradiciniais, taršesniais energijos šaltiniais. Dėl to regione aktyviau siekia įsitvirtinti kasybos bendrovės ir didžiosios valstybės, kurios nori užsitikrinti prieigą prie išteklių ir logistikos kelių.
Šiuo metu regione ryškų pranašumą turi Rusija: jai tenka apie 53 % visos Arkties pakrantės, o ledlaužių flotilę sudaro daugiau nei 50 laivų, užtikrinančių ir karinių, ir komercinių maršrutų pralaidumą. Tuo tarpu JAV turi tik tris ledlaužius, todėl norint sumažinti atsilikimą reikia sparčiai didinti šiuos pajėgumus. Nauja laivų statybos bazė būtų vienas iš pirmųjų praktinių žingsnių.
Kodėl regionas tampa vis labiau pasiekiamas
Ištekliai šiaurėje buvo žinomi ir anksčiau, tačiau praktiškai juos pasiekti ilgą laiką buvo sudėtinga net turint ledlaužius. Situaciją pakeitė spartėjantis ledo tirpimas: nurodoma, kad Arktis šyla keturis kartus greičiau nei likusi planeta. Dėl plonėjančio ledo atsiranda naujų komercinių galimybių, o viena didžiausių – dujų telkiniai. Skaičiuojama, kad maždaug 30 % dar neišgautų gamtinių dujų išteklių gali būti būtent šiame regione.
Ekonominė nauda siejama ne vien su gavyba. Jei ledlaužiai sugebėtų patikimiau formuoti navigacinius koridorius šiauriausiose platumose, atsirastų alternatyvūs jūrų keliai, kurie galėtų trumpinti kelionės laiką ir mažinti kaštus. Tokie maršrutai svarbūs ir kariniu požiūriu, nes teorinė galimybė greičiau perdislokuoti pajėgas ar vykdyti operacijas didina regiono reikšmę saugumo architektūroje.
Nors Rusija regione šiuo metu pirmauja, teigiama, kad jai trūksta reikiamos perdirbimo ir gamybos infrastruktūros, kad išteklius galėtų išnaudoti maksimaliai. Kita vertus, Kinija turi stiprią pramoninę bazę, tačiau stokoja prieigos bei patirties veikti šiomis sąlygomis. Dėl to šiaurėje formuojasi jų bendradarbiavimo užuomazgos, nors kiek tokia partnerystė realiai bus efektyvi – dar neaišku.
Laivų statybos paskatos ir ledlaužių vaidmuo
Laivybos pramonės silpnėjimas kelia nerimą jau ne vieną politinį ciklą. Šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo numatoma skatinti laivų gamybą: siūlomos mokestinės lengvatos laivų statybai ir finansavimo mechanizmas investicijoms į šio sektoriaus įmones. Logika paprasta – jei rinka nustojo būti palanki vietinei laivų statybai, valstybė bando sukurti papildomas paskatas, kad pramonė vėl taptų konkurencinga.
Ledlaužiai šiame plane laikomi esmine grandimi. 2024 m. liepą JAV, Kanada ir Suomija susitarė dėl bendradarbiavimo formato, skirto keistis žiniomis ir patirtimi statant bei eksploatuojant ledlaužius. 2025 m. kovą šis prioritetas buvo patvirtintas dar kartą, todėl akcentuojama, kad tema išlieka aktuali nepriklausomai nuo administracijų kaitos.
„Davie Shipbuilding“ šiame kontekste mato aiškią verslo nišą ir planuoja į Teksaso statyklas investuoti apie 1 mlrd. eurų. Kol kas nėra aišku, kiek ledlaužių tokia bazė galėtų pagaminti, tačiau poreikis akivaizdus: per pastaruosius 25 metus pakrančių apsaugos tarnyba įsigijo tik vieną „naują“ ledlaužį, nors jis iš tiesų buvo naudotas, tiesiog naujas konkrečiai tarnybai.
Kur baigiasi „nacionalinė“ gamyba ir prasideda tarptautinė kompetencija
Net jei sandoris būtų užbaigtas ir ledlaužiai būtų statomi Teksase, situacija nėra vien tik „vietinės gamybos“ klausimas. „Davie Shipbuilding“ nėra vietinė bendrovė: ji siejama su Kanados rinka, tačiau ją valdo „Inocea“, kurios kilmė – Jungtinė Karalystė. Be to, „Davie“ priklauso ir Helsinkio laivų statykla, todėl tikėtina, kad Teksaso projektui būtų pasitelkti Suomijos specialistai, turintys labai specifinės patirties su ledlaužiais.
Suomijos indėlis čia nėra atsitiktinis. Ledlaužių projektavimas ir statyba yra viena stipriausių šios šalies kompetencijų: nurodoma, kad Suomija prisidėjo prie maždaug 80 % pasaulio ledlaužių statybos. Minėtas bendradarbiavimo susitarimas formaliai reiškia abipusį keitimąsi patirtimi, tačiau praktikoje tai greičiausiai reikštų būtent suomiškų žinių ir specialistų perkėlimą į Šiaurės Amerikos projektus.
Taip pat pažymima, kad 2022 m. plataus masto invazija į Ukrainą pakeitė Suomijos laivų eksporto kryptis ir sustiprino saugumo politikos poslinkius, įskaitant prisijungimą prie NATO. Nors Suomija nėra didelė valstybė, jos techninė kompetencija ledlaužių srityje gali turėti reikšmės jėgų pusiausvyrai šiaurėje.
Ilgalaikės pasekmės ir neišvengiama konkurencija
Kaip visa tai paveiks anksčiau santykinai ramesnes ledo zonas, paaiškės tik laikui bėgant. Istoriškai situacijos, kai valstybių institucijos ir korporacijos varžosi dėl ribotoje teritorijoje esančių vertingų išteklių, retai vystosi sklandžiai. Vis dėlto, jei viena pusė turi realius pajėgumus veikti regione, o kita – finansinius resursus, bandymų vystyti šią erdvę tikrai netrūks. Tokiomis aplinkybėmis JAV siekia bent minimalaus pajėgumo užsitikrinti savo interesų gynimą ir realų buvimą, o ledlaužiai tampa vienu iš kertinių instrumentų tai įgyvendinti.
- „Davie Shipbuilding“ derasi dėl Teksaso statyklų įsigijimo, kad galėtų statyti ledlaužius.
- Per 50 metų laivų statybos dalis pasaulinėje rinkoje sumažėjo nuo ~5 % iki ~0,1 %.
- Rusija turi daugiau nei 50 ledlaužių ir apie 53 % Arkties pakrantės; JAV turi 3 ledlaužius.
- Arktis šyla sparčiau, ledas plonėja, o tai didina interesą tiek dėl išteklių, tiek dėl naujų laivybos maršrutų.
- Skaičiuojama, kad apie 30 % neišgautų gamtinių dujų gali būti šiame regione.
- Numatomos mokestinės ir finansinės paskatos laivų statybai, o ledlaužiai laikomi strateginiu prioritetu.
- 2024 m. susitarta dėl JAV, Kanados ir Suomijos bendradarbiavimo, o 2025 m. jis patvirtintas dar kartą.
- Planuojama investicija į statyklas siekia apie 1 mlrd. eurų, o Suomija išlieka viena svarbiausių ledlaužių kompetencijos centrų.
