Automobilių entuziastai dažnai susiduria su modeliais, kurie atrodo itin patraukliai, tačiau vairavimo patirtimi nuvilia. Ši tema buvo diskutuojama, kai skaitytojai buvo pakviesti įvardyti, kurie automobiliai, jų nuomone, išoriškai atrodo kur kas įspūdingiau, nei yra iš tikrųjų. Rezultatai parodė, kad yra daugybė modelių, kuriems būdingas sportiškas ar net egzotiškas dizainas, bet praktikoje jie tolygiai nesuteikia kokybės ar dinamikos įspūdžio.
Automobiliai, kurių išvaizda apgauna
Išskirtinės konstrukcijos, tokios kaip į viršų atsidarančios durys ar agresyvus kėbulo dizainas, dažnai kelia didelius lūkesčius. Tačiau jei po išorės slepiasi paprastesnė technika nei būtų galima tikėtis, toks modelis neretai patenka į sąrašą automobilių, kurie žavi išvaizda, bet nuvilia vairuotoją.
SUV modeliai ir jų vertinimai
Sportiškų automobilių šioje temoje paminėta daug, bet visai nepaliesti liko padidinto pravažumo modeliai. Kaip pavyzdys buvo išskirtas „Jeep Patriot“: šis automobilis vizualiai perteikė tvirtumo ir patikimumo įspūdį, tačiau vairavimo patirtis ir technologiniai sprendimai neatitiko išorinių pažadų – ypač dėmesio sulaukė vienintelė automatinė pavarų dėžė, kuri buvo bepakopė. Vis dėlto, SUV rinkoje daugeliui pirkėjų svarbiau yra įvaizdis nei realios pravažumo savybės.
Dažniausiai įvardijami modeliai
-
Honda CR-Z – dizainas užsimena apie sportiškumą ir primena senąjį CRX modelį, bet realiai trūksta dinamikos; sportinės versijos taip ir neišleido.
-
Lexus CT 200h – išskirtinė išvaizda ir žinomas vardas, tačiau važiavimo pojūčiai identiški „Prius“ – tai hibridas, kuris nepasiūlo įdomesnių savybių už ekonomiškumą.
-
Plymouth Prowler – atrodė kaip autentiškas „hot rod“, tačiau montuotas silpnas V6 variklis ir automatinė pavarų dėžė neleido išnaudoti galimo potencialo.
-
Cadillac ELR – elegantiškas ir itin patrauklus kėbulas, techniškai – tai „Volt“ su prabangesniu dizainu. Pirminis pagreičio rodiklis iki 100 km/h viršijo aštuonias sekundes, ir net vėliau tai buvo tik minimaliai patobulinta.
-
Pontiac Fiero – ankstyvieji modeliai sukėlė didžiulių lūkesčių, tačiau realybėje pasirodė smarkiai paprastesni tiek dinamiškai, tiek konstrukciškai.
-
Toyota Sera – dėl originalaus dizaino ir į viršų atsidarančių durelių šis modelis sulaukė dėmesio, bet važiavimo pojūtis buvo labai paprastas – visiškai identiškas baziniam miesto automobiliui.
-
BMW i8 – vizualiai primenanti supersportinį automobilį, i8 niekada netapo tikru sportiniu modeliu ir neatskleidė tokio potencialo, kokio būtų galima tikėtis iš tokios išvaizdos.
-
DMC DeLorean – legendinės į viršų atsidarančios durys, tačiau vos 118 kW galios variklis užtikrina veikiau simbolinius dinamikos rodiklius.
-
Audi TT (I-oji karta) – skambus dizainas ir pažadai apie sportiškumą, tačiau net ir galingesnės, 165 kW galios, versijos buvo labiau prie vidutinių nei prie tikrų sportinių automobilių.
-
Volkswagen Karmann Ghia – įspūdingas išorės dizainas, tačiau dinamiškai automobilis nuvilia, paliekant tik vaizdą be papildomų emocijų vairuotojui.
-
Hyundai Veloster – nors vėlesnės versijos sulaukė daugiau galios, pirmasis modelis daug žadėjo, bet praktiškai nepasižymėjo nei azartiškumu, nei tikru dinamiškumu.
-
Polestar 1 – išskirtinių proporcijų GT tipo kupė, tačiau gausi hibridinė technika pavertė automobilį sunkesniu ir siplniau valdomu, nei daug kas tikėjosi pagal išvaizdą.
Patraukli išorė ne visada užtikrina puikų važiavimą
Išvada aiški – ne visuomet ryškus ar išskirtinis automobilio dizainas reiškia, kad vairavimas bus įsimintinas ar sportiškas. Neretai už egzotiško kėbulo slypi paprasta techninė bazė, kuriai toli iki išorėje žadamo charakterio. Renkantis automobilį, svarbu atidžiai įvertinti ne tik vizualinį įspūdį, bet ir realias eksploatacines bei vairavimo savybes.
