Automobilių variklių gaubto sprendimai neretai tampa tuo elementu, kuris leidžia modeliui išsiskirti iš minios dar iš tolo. Kai kurie gaubtai ar jų detalės tapo tokie atpažįstami, kad vairuotojams nereikia nė antro žvilgsnio, jog suprastų, koks automobilis artėja. Anksčiau ypač didelio dėmesio sulaukdavo įvairūs oro paėmimo „scoop“ tipo sprendimai, įskaitant vadinamuosius „shaker“ gaubtus, kurie raumeniniams automobiliams suteikdavo ne tik agresyvesnę išvaizdą, bet ir apčiuopiamą naudą.
Keičiantis automobilių rinkai ir pamažu mažėjant tradicinių vidaus degimo variklių dominavimui, kartu keičiasi ir tai, kaip gamintojai kuria išskirtinumą. Vis dėlto vienas dalykas nesikeičia: periodiškai gamintojams tenka atnaujinti populiariausių modelių dizainą, kad jie išliktų patrauklūs. Dažniausiai tokie pokyčiai paliečia priekinę dalį – gaubto formą, groteles, žibintus – ir kartais būtent gaubtas tampa pagrindine naujo modelio vizitine kortele. Žemiau – keli ryškūs, automobilių istorijoje įsitvirtinę gaubto sprendimai: nuo oro paėmimo sistemų iki legendinių grafinių elementų.
„Dodge Challenger“ shaker tipo oro paėmimas
„Shaker“ gaubtas – tai oro paėmimo anga (dažnai vadinama ir šalto oro paėmimu), laikoma vienu būdingiausių „Dodge“ raumeninių automobilių bruožų. Vidaus degimo varikliui oro kiekis yra kritiškai svarbus: kuo daugiau oro patenka į degimo kamerą, tuo didesnį potencialą turi galia, kai mišinys užsidega. Būtent todėl „shaker“ sprendimas buvo kuriamas su aiškiu tikslu – kuo greičiau tiekti varikliui vėsesnį ir tankesnį orą.
Vėsesnis oras varikliui naudingas ne tik teoriškai. Didesnis oro tankis gali prisidėti prie didesnės galios ir sukimo momento, o šalto oro paėmimo sistema dažnai laikoma efektyvesne už standartinius gamyklinius oro valytuvus, kurie linkę „kvėpuoti“ šiltesniu oru. Šiltesnis oras reiškia mažesnį tankį, o tai paprastai sumažina degimo efektyvumą. „Dodge“ reputacija ilgą laiką buvo siejama su didele galia, todėl „shaker“ tipo sprendimas tapo ne vien funkcine, bet ir identitetą formuojančia detale. Vėlesniu laikotarpiu ribotos serijos „Dodge Challenger“ leidimuose „shaker“ gaubtas taip pat buvo naudojamas, o 2023 metų „Dodge Challenger Shakedown“ buvo vienas iš paskutinių modelių, išlaikiusių šį sprendimą.
„Pontiac Trans Am“ „Screaming Chicken“ gaubto grafika
Ikoniškumas nebūtinai gimsta iš pačios gaubto formos – kartais jį sukuria gamyklinė grafika. Vienas garsiausių pavyzdžių – „Pontiac Trans Am“ gaubtą puošęs „Screaming Chicken“ motyvas, kuris išpopuliarėjo 8-ajame dešimtmetyje, kai dizaino sprendimuose dominavo ryškios spalvos ir drąsūs akcentai. 1973 metais šis grafinis elementas buvo pristatytas „Trans Am“ modeliui ir greitai tapo atpažįstama jo dalimi.
Pradinė idėja gimė labai paprastai – eskizas buvo nupieštas ant servetėlės, o dar anksčiau šio motyvo užuomazgos pasirodė 1969 metų „Banshee II“ koncepciniame automobilyje. Originalus lipdukas buvo apie 30 cm pločio ir buvo pritaikytas taip, kad vizualiai „apgaubtų“ atgal nukreiptą gaubto oro paėmimo angą, sukuriant vientisą vaizdą. Bėgant metams keitėsi spalvinės variacijos – pasitaikė auksinė, mėlyna, retais atvejais oranžinė interpretacija, tačiau pagrindinis motyvas išliko tas pats: juodas paukštis, atrodantis tarsi liepsnotų.
„Iso Grifo“ „pagoda“ tipo iškilimas
„Iso Grifo“ – riboto laikotarpio ir mažiau masiškai žinomas modelis, tačiau jo gaubto sprendimas paliko ryškų pėdsaką. Šis automobilis buvo gaminamas 1965–1974 metais, tad turėjo palyginti trumpą laiką įsitvirtinti, tačiau išskirtinis gaubto dizainas tapo vienu iš elementų, padėjusių jam įsiminti.
„Iso Grifo“ gaubto iškilimas skyrėsi nuo tuometinių populiarių sprendimų: vietoje agresyvių, sudėtingų formų buvo pasirinktas santūrus, pakeltas „kubinis“ elementas, pramintas „pagoda“ arba „penthouse“. Nors koncepcija dažniau siejama su didelio tūrio varikliais, konkrečiu atveju automobilyje buvo montuojamas „Chevrolet“ V8. Praktinis poreikis buvo paprastas – gaubto linija buvo per žema varikliui, todėl ir atsirado šis subtilus, bet funkcionalus sprendimas. Pirmą kartą toks dizainas panaudotas „Grifo 7-Litri“ versijoje, kurios pavadinimas nurodė 7 litrų darbinį tūrį.
„Chevrolet“ cowl air induction tipo gaubtas
6-ajame dešimtmetyje „General Motors“ grupės automobiliuose gaubto oro paėmimo sprendimai prisidėjo prie to, kad tokios detalės tapo populiarios raumeninių automobilių segmente. Vienas geriausiai įsimintų pavyzdžių – „Chevrolet Corvette Stingray“, kuriame buvo panaudota „cowl“ tipo šalto oro įsiurbimo sistema. Vizualiai ji atpažįstama pagal išskirtinį iškilimą gaubto centre – gamintojas šį elementą siejo su „stingray“ pavadinimu ir vadino „sting“.
Pirmieji sprendimai buvo orientuoti į galą, tačiau veikimo principas artimas šiuolaikinėms įsiurbimo sistemoms: pasinaudoti aerodinamika ir aukšto slėgio zona automobilio priekyje. Konkrečiai, didesnis oro kiekis susikaupia ties priekinio stiklo pagrindu, todėl ši vieta tapo logiška stabiliam oro srautui paimti. Toks išdėstymas buvo pasirinktas dėl našumo – sistema turėjo tiekti orą greitai ir pakankamai vėsų, kad variklis iš to gautų realią naudą.
„Plymouth Road Runner“ „Air Grabber“ gaubto sistema
Tarp įsimintiniausių sprendimų minimas ir „Plymouth Air Grabber“ – gaubto oro paėmimo sistema, siūlyta „Plymouth Road Runner“ modeliui. Nors šio automobilio gamyba baigėsi 1980 metais ir naujų versijų šiandien nebesutinkama, pats „Air Grabber“ sprendimas siejamas su 1969 modelio metais. Konstrukciškai buvo naudojamas prie gaubto tvirtinamas stiklo pluošto ortakis ir dvi stačiakampės, į viršų nukreiptos angos, skirtos padidinti oro patekimą į variklį.
Kaip ir kituose aukštos galios raumeniniuose automobiliuose, tikslas buvo tas pats – į degimo kamerą nukreipti kuo daugiau oro. „Road Runner“ turėjo ir žaismingą detalę: komplektacijoje buvo lipdukas su Wile E. Coyote motyvu, o ant oro filtro dangčio buvo užrašas „Coyote Duster“ – uždarius gaubtą ši dalis tiksliai susiderindavo su angos vieta. „Air Grabber“ populiarumas buvo toks didelis, kad netrukus analogišką šalto oro paėmimo koncepciją perėmė ir „Dodge“, pristatydamas panašų sprendimą, pavadintą „Ram Charger“, išlaikydamas net spalvinę stilistiką.
- „Shaker“ tipo gaubtai išsiskyrė funkcija tiekti vėsesnį, tankesnį orą varikliui ir kartu tapo stipriu vizualiniu identitetu.
- Gamyklinės gaubto grafikos, kaip „Screaming Chicken“, kartais tampa ne mažiau atpažįstamos nei konstrukciniai pakeitimai.
- Tokie sprendimai kaip „Iso Grifo“ „pagoda“ parodo, kad iškilimas gaubte gali būti kuriamas ne dėl efekto, o dėl konkretaus techninio poreikio.
- „Cowl air induction“ sistemos išnaudoja aerodinamiką ir slėgio zonas ties priekinio stiklo pagrindu, kad užtikrintų stabilesnį oro srautą.
- „Air Grabber“ tipo sprendimai tapo viena iš klasikinių raumeninių automobilių detalių, formavusių skirtingų modelių atpažįstamumą.
