Studebaker vardas automobilių pasaulyje išliko kaip vienos įdomiausių nepriklausomų gamintojų istorija. Pradėjusi veiklą dar 1852 metais kaip arklių traukiamų vežimų gamintoja, ši įmonė daugiau nei šimtmetį žengė inovacijų keliu, prieš galutinai nutraukdama veiklą. Studebaker garsėjo kokybiškais, patikimais automobiliais, išskirtiniu dizainu bei galingais varikliais, tačiau ilgainiui nesugebėjo atlaikyti didžiųjų gamintojų spaudimo ir tapo automobilių pramonės istorijos dalimi.
Studebaker stiprybės ir pokario iššūkiai
Antrojo pasaulinio karo metais Studebaker prisidėjo prie sąjungininkų pergalės gamindama orlaivių variklius ir sunkvežimius. Tai suteikė įmonei finansinį pagrindą pokario investicijoms, o 1947 metais pristatytas naujo dizaino automobilių asortimentas tapo reikšmingu žingsniu į priekį. Reklamose buvo akcentuojama, kad tai – pirmieji tikri pokario automobiliai. Tačiau didieji gamintojai, sugrįžę į rinką su dar modernesniais modeliais, netrukus nurungė Studebaker pranašumą, kurį šis buvo įgijęs pirmiau išleisdama šiuolaikiškas transporto priemones.
Auganti konkurencija ir nesėkmingas susijungimas
Dešimtajame dešimtmetyje Studebaker prekiavo beveik 400 000 automobilių per metus, bet vos po kelerių metų pardavimai krito iki 100 000. Didžiosios automobilių įmonės galėjo nuolat tobulinti savo modelius ir variklius, o Studebaker, kaip mažesnė įmonė, turėjo rizikuoti originalesniu dizainu, kad prikelti dėmesį prie senstančių gaminių. Prasidėjus kainų karui automobilių rinkoje, Studebaker nebegalėjo siūlyti savo produkcijos konkurencinga kaina. Nors buvo svarstoma susijungti su kitomis nepriklausomomis įmonėmis, tokiais kaip Packard, Hudson ir Nash, galutinis susitarimas įvyko tik tarp Studebaker ir Packard. Vis dėlto, šis susijungimas buvo neefektyvus ir problemų nepašalino.
- Studebaker pardavimai 1958 metais sumenko iki vos 56 920 automobilių.
- Dėl didelių darbo užmokesčių ir išaugusių gamybos sąnaudų pelningumas nebebuvo įmanomas.
- Konkuruojantys gamintojai siūlė pigesnius ir nuolat tobulinamus modelius.
Naujo prezidento sprendimai ir Avanti modelis
1961 metais naujasis Studebaker prezidentas siekė iš esmės pakeisti įmonės veiklos kryptį: buvo investuota į gamybinių linijų atnaujinimą ir per trumpą laiką atnaujinti pagrindiniai modeliai Lark ir Hawk. Svarbiausia naujovė tapo prestižinis Avanti automobilis, kuriam pasirinktas stiklo pluošto kėbulas ir įspūdingas V8 variklis. Avanti tapo vienu pirmųjų serijinių automobilių su diskiniais stabdžiais ir siūlė net 220 kW (300 AG) galios, tai turėjo padėti įsilieti į aukščiausios klasės automobilių rinką.
- Avanti modeliu buvo siekta atkurti gamintojo reputaciją ir išsiskirti inovacijomis.
- Iki masinės gamybos buvo paruošta 10 bandomųjų prototipų.
- Automobilis pasižymėjo labai pažangiais inžineriniais sprendimais, tačiau sudėtinga gamyba kėlė techninių sunkumų.
Studebaker veiklos nutraukimas
Nors Avanti išsiskyrė dizainu ir technologijomis, rimtų finansinių sunkumų nebuvo įmanoma išspręsti. Ilgai trukęs darbuotojų streikas ir pasikartojančios kokybės problemos galutinai išsekino įmonės išteklius. Net ir bandymai diversifikuoti veiklą, įsigyjant kitų pramonės sričių įmones, nepadėjo atstatyti pelningumo. Iki 1964 metų gamyba buvo perkelta į vienintelį likusį fabriką Kanadoje, tačiau gamybos apimtys nuolat mažėjo ir pelno pasiekti nepavyko.
- 1965 metais pagaminta mažiau nei 20 000 automobilių.
- Paskutiniai modeliai buvo surinkti iš General Motors gautų variklių.
- Bendrovė galutinai užbaigė automobilių gamybą 1966 metų kovą.
Paveldas ir įmonės likimas
Studebaker automobilių skyrius buvo likviduotas, tačiau korporacija, įsigijusi įvairias kitas pramonės įmones, buvo įtraukta į didesnį pramonės konglomeratą. Studebaker vardas išliko tik kaip praeities grando simbolis, primenantis nepriklausomų gamintojų iššūkius ir galimybes besikeičiančioje automobilių rinkoje. Studebaker istorija atskleidžia, kaip reikšmingi inovacijų ir valdymo sprendimai gali nulemti net stipriausių prekių ženklų likimą.
