Ištrauki alyvos matuoklį, nuvali, vėl įkiši ir pamatai, kad alyvos lygis nukritęs gerokai daugiau, nei tikėjaisi. Mintys iškart krypsta į blogiausią scenarijų – rimtus variklio gedimus ir priverstines prastovas. Vis dėlto vidaus degimo varikliuose tam tikras alyvos „sudeginimas“ yra įprastas reiškinys. Svarbiausias klausimas ne ar alyva dingsta, o kada jos sąnaudos tampa per didelės ir jau signalizuoja problemą.
Kodėl vieno „normalaus“ skaičiaus nėra
Normalios alyvos sąnaudos nėra vienodos visiems automobiliams. Joms įtakos turi konkretaus modelio konstrukcija, variklio tipas, rida, eksploatavimo sąlygos ir net tai, kaip gamintojas apibrėžė leistinas ribas garantijos bei techninės priežiūros dokumentuose. Kai kurie naujesni varikliai, siekiantys mažesnių emisijų ar geresnių degalų sąnaudų, konstruktorių sprendimais gali būti jautresni alyvos sunaudojimui nei senesni, paprastesni agregatai.
Kai kurie gamintojai kaip priimtiną ribą yra nurodę maždaug 0,95 l alyvos kas apie 3 200 km. Kiti palieka daugiau interpretacijos: kas laikoma norma prie maždaug 48 000 km ridos, nebūtinai būtų priimtina, jei variklis jau nuvažiavęs apie 120 000 km.
Dažnai minimas ir senas orientyras – iki maždaug 0,95 l alyvos kas 1 600 km. Problema ta, kad šiuolaikiniai alyvos keitimo intervalai neretai išsitęsia iki maždaug 12 000 km ar net daugiau, todėl teoriškai tarp keitimų tektų papildyti 5–7 litrus. Nors tokie skaičiai kartais sutinkami oficialiose ribose, praktiškai daugelis vairuotojų tai jau laiko pernelyg dideliu apetitu alyvai.
Alyvos sunaudojimas: kas variklyje vyksta natūraliai
Varikliui alyva reikalinga ne „atsargai“, o nuolatiniam darbui: ji mažina trintį, saugo nuo metalo sąlyčio su metalu ir padeda pašalinti šilumą nuo itin įkaitusių detalių. Tačiau dalis alyvos ne visada grįžta į karterį – nedideli nuostoliai gali atsirasti dėl pačios konstrukcijos.
Pagrindinės vietos, kuriose alyva gali „dingti“ be gedimo
-
Stūmokliai ir žiedai: stūmokliai cilindruose juda aukštyn-žemyn, o stūmoklių žiedai ne tik sandarina degimo kamerą, bet ir reguliuoja alyvos plėvelę ant cilindro sienelių. Plona alyvos plėvelė sąmoningai paliekama tepimui, todėl per kiekvieną degimo ciklą nedidelė jos dalis gali sudegti kartu su degalais.
-
Vožtuvai ir jų sandarikliai: vožtuvai nuolat juda kreiptuvuose, todėl net tvarkingi sandarikliai paprastai praleidžia mikroskopinį alyvos kiekį. Tai reikalinga, kad detalės nesidėvėtų ir neužstrigtų, tačiau per didelis alyvos kiekis gali skatinti suodžių ir anglies nuosėdų susidarymą.
-
Turbokompresorius: turbinai būtinas stabilus tepimas, nes ji sukasi ypač dideliu greičiu. Dėl to nedidelis alyvos prasiskverbimas pro sandarinimus į įsiurbimo ar išmetimo pusę gali pasitaikyti, ypač didesnės ridos automobiliuose. Kai kurie gamintojai yra pripažinę, kad daliai variklių būdingas pastebimesnis alyvos poreikis tarp aptarnavimų – tai gali būti susiję su konstrukciniais sprendimais.
Kada alyvos sąnaudos jau rodo problemą
Nors nedidelis alyvos sumažėjimas gali būti normalus, svarbu atpažinti momentą, kai variklis pradeda „valgyti“ alyvą per daug. Ryškiausias signalas – dūmai iš išmetimo. Melsvas arba pilkšvas dūmas dažniausiai reiškia, kad alyva patenka į degimo kamerą. Jei dūmijimas labiau pasireiškia užvedimo metu, tikėtina priežastis gali būti susidėvėję vožtuvų sandarikliai. Jei dūmai pasirodo akseleruojant ar atleidus akseleratorių, įtarti galima stūmoklių žiedų problemą.
Kitas aiškus požymis – pernelyg dažnas alyvos papildymas. Jei alyvos tenka įpilti maždaug litrą kas kelis degalų bakus, tai jau ne tik nepatogu: toks dažnis dažnai rodo, kad situacija blogėja. Taip pat padeda kvapas – deganti alyva paprastai turi specifinį, aitrų kvapą, kurį lengva atpažinti.
Įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje irgi nėra „nuomonė“. Jei alyvos slėgio įspėjimas mirksi ar užsidega net ir neseniai papildžius alyvos, sistema gali nebesugebėti užtikrinti pakankamos cirkuliacijos. Be to, pats matuoklis greitai parodo realybę: jei lygis tarp techninių aptarnavimų nuolat krenta, tikėtina, kad alyvos prarandama daugiau, nei turėtų. Situacijai blogėjant gali pasirodyti ir papildomi simptomai – aukštesnė variklio darbinė temperatūra, tiksėjimas ar bildesiai, būdingi prastesniam tepimui.
Ką daryti pastebėjus staigų pokytį
Padidėjusios alyvos sąnaudos gali pasireikšti bet kuriame variklyje, nepriklausomai nuo jo tipo ar automobilio amžiaus. Ypač svarbu sureaguoti tada, kai alyvos sunaudojimas staiga pasikeičia – toks pokytis beveik visada vertas papildomos patikros. Vien papildinėti alyvą ir nekreipti dėmesio į galimą nuotėkį, prastėjančius sandariklius ar kitą gedimą yra rizikinga, nes uždelsta problema gali baigtis brangiu remontu. Laiku nustatyta priežastis paprastai padeda išvengti situacijos, kai alyva nebe lieka variklyje, o pradeda keliauti į išmetimą.
