Toyota neseniai pristatė atnaujintą „Hilux Champ“ versiją – paprastą, utilitarinį pikapą, kuris išsiskiria itin žema kaina. Bazinis modelis kainuoja apie 13 000 € ir už šiuos pinigus siūlomas 2,4 l dyzelinis variklis bei pasirinkimas tarp 5 laipsnių mechaninės arba 6 laipsnių automatinės pavarų dėžės. Atsižvelgiant į „Toyota“ reputaciją, galima tikėtis patikimumo, o pats modelis dėl savo konstrukcijos tiktų ir smulkiam verslui kroviniams vežti, ir kaip neperkrautas bekelės projektas.
Kodėl šio pikapo už tokią kainą realiai nepamatysite
Net jei teoriškai gamintojas nuspręstų šį modelį pasiūlyti rinkoje, kurioje įprastai vietoj „Hilux“ parduodamas „Tacoma“, tokia pati kaina praktiškai neįmanoma. Net ir maksimaliai sukomplektuota „Hilux Champ“ versija, kuri vietinėje rinkoje atsieina maždaug 16 300 €, kitur kainuotų gerokai daugiau. Pagrindinė priežastis – ne pats modelio pozicionavimas ar konkurencija, o papildomos sąnaudos, kurios atsiranda dėl importo mokesčių ir pritaikymo reikalavimų.
Kainą labiausiai didina importo mokesčiai
„Hilux Champ“ gaminamas „Toyota“ Samrongo gamykloje Tailande, todėl eksportuojant jį į kitas rinkas gali būti taikomi reikšmingi tarifai. Vienas iš aptariamų scenarijų – 37% tarifas, kuris, pritaikius jį bazinei ~13 000 € kainai, iš karto smarkiai pakeltų galutinę sumą.
Pikapams taikomas papildomas mokestis
Be bendrųjų tarifų, pikapo kėbulo tipas reiškia dar vieną papildomą mokestinę naštą – 25% tarifą, kuris taikomas būtent lengviesiems komerciniams automobiliams (pikapams). Sudėjus abu tarifus, bendra mokestinė našta pasiektų apie 62% nuo pradinės bazinės kainos, todėl teorinė kaina priartėtų prie maždaug 21 000 € ribos. Tai vis dar galėtų būti palyginti prieinama suma darbo reikmėms skirtam automobiliui, tačiau ji jau niekaip neatitiktų pradinio „labai pigaus pikapo“ įvaizdžio.
Vien tarifų neužtenka: reikėtų brangių techninių pakeitimų
Net ir tuomet, jei importo kaštai būtų „suvalgyti“, tai vis tiek nebūtų galutinė kaina. Norint tokį modelį pardavinėti kitose rinkose, jam tektų atlikti papildomus konstrukcinius pakeitimus, kad automobilis atitiktų avarijų bandymų (pasyvaus saugumo) reikalavimus. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad variklis ir išmetamųjų dujų kontrolės sistema atitiktų atitinkamus taršos standartus.
Tai nereiškia, kad „Hilux Champ“ yra nesaugus. Tačiau skirtingose rinkose taikomi bandymų metodai ir reikalavimai nėra vienodai suderinti, todėl transporto priemonė, sukurta atitikti vienos šalies taisykles, kitur gali reikalauti reikšmingo perdarymo. Tokios modifikacijos kainuoja, o jų išlaidos įprastai perkeliamos pirkėjui.
Vietinė gamyba teoriškai išspręstų dalį problemų, bet kainą didintų kitur
Egzistuoja ir alternatyva: galima būtų išvengti dalies importo tarifų ir specifinio pikapams taikomo mokesčio, jei šio modelio reikalavimus atitinkanti versija būtų pradėta gaminti vietoje. Visgi tam reikėtų bent jau plėsti esamą gamyklą, o gal net statyti naują – tai reiškia ilgus terminus, didelę investiciją ir didesnes darbo sąnaudas, kurios vėlgi atsispindėtų galutinėje kainoje.
Be to, automobilių pramonė remiasi tarptautine tiekimo grandine, todėl net ir surenkant automobilį vietoje, nemaža dalis komponentų vis tiek būtų importuojama. Jei importui taikomi tarifai didina dalių kainas, galutinis produktas brangsta net ir gaminant jį vietinėje gamykloje.
Paklausos klausimas lieka atviras
Net įvykdžius brangų pritaikymą, susimokėjus už sertifikavimą ir (jei būtų pasirinkta) investavus į gamybos pajėgumus, nėra garantijos, kad atsirastų pakankamai pirkėjų itin baziniam, minimaliai sukomplektuotam darbo pikapui. Vis dėlto pati idėja apie tikrai nebrangų, paprastą „Hilux Champ“ yra patraukli – net jei realybėje tokia kaina už šį modelį daugeliu atvejų ir liktų tik teorinė.
