AutoTaktas

Variklio alyva renkama pagal gamintojo normą, o ne pagal užrašą 5W-30

Variklio alyva renkama pagal gamintojo normą, o ne pagal užrašą 5W-30
Šiame straipsnyje

 

Svarbiausia ne klampa ant kanistro, o gamintojo patvirtinta norma. Asociatyvi nuotr.

Tinkamą variklio alyvą lemia trys dalykai, ir būtent tokia tvarka: automobilio gamintojo patvirtinimas (pvz., VW 504 00/507 00, BMW Longlife-04 ar MB 229.51), ACEA klasė ir tik tada klampumas. Žymėjimas 5W-30 pasako, kaip alyva elgiasi šaltyje ir įkaitusiame variklyje, bet nieko nesako apie tai, ar ji tinka jūsų kietųjų dalelių filtrui ir serviso intervalui. Dvi to paties klampumo talpos gali slėpti visiškai skirtingus produktus.

Ką iš tikrųjų reiškia 5W-30

Klampumo klases apibrėžia SAE J300 standartas. Skaičius prieš raidę W (angl. *winter* – žiema) nusako alyvos elgseną šaltyje: kuo jis mažesnis, tuo lengviau variklis prasisuka šaltojo paleidimo metu ir tuo greičiau alyva pasiekia guolius, turbokompresorių ir paskirstymo mechanizmą. Kai sausio rytą termometras rodo –15 °C ar dar mažiau, šis skirtumas jaučiamas jau pirmomis sekundėmis.

Antrasis skaičius rodo klampumą darbinėje temperatūroje (matuojama ties 100 °C). 30 klasės alyva karštame variklyje tirštesnė už 20 klasės ir skystesnė už 40 klasės. Taigi 0W-30 ir 5W-30 įkaitusiame variklyje priklauso tai pačiai klasei, tik 0W-30 šaltyje teka lengviau, o 0W-20 ir 5W-30 – jau skirtingos alyvos. Iš to išplaukia ir praktinė taisyklė: 5W-40 vietoje 5W-30 pilti galima tik tada, kai abu klampumai įrašyti instrukcijoje ir alyva turi reikiamą gamintojo normą.

Inžinieriai žiūri dar į vieną rodiklį – HTHS, t. y. klampumą 150 °C temperatūroje esant didelei šlyties apkrovai. Jis parodo, kokia alyvos plėvelė išlieka labiausiai apkrautuose guoliuose. Būtent HTHS dažnai ir atskiria dvi alyvas su ta pačia „5W-30“ etikete.

ACEA ir API: raidės, kurias verta mokėti mintinai

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) klasifikacija alyvas skirsto į tris grupes:

  • A/B – lengvųjų automobilių benzininiams ir dyzeliniams varikliams, dažniausiai be dalelių filtro. Dabar dažniausios A3/B4 (didelio HTHS, apkrautiems varikliams ir ilgesniems intervalams) bei A5/B5 ir A7/B7 (mažesnio HTHS, degalų taupymui). Pastarąsias dvi galima pilti tik ten, kur jas leidžia gamintojas.
  • C – sumažinto sulfatinių pelenų, fosforo ir sieros kiekio (low/mid-SAPS) alyvos varikliams su dyzeliniu (DPF) ar benzininiu (GPF) kietųjų dalelių filtru. C2 – mid-SAPS, mažesnio HTHS; C3 – mid-SAPS, didelio HTHS (ne mažiau kaip 3,5 mPa·s), plačiai naudojama VW, BMW ir Mercedes-Benz automobiliuose ir dažnai turinti patvirtinimus net varikliams be DPF; C4 – low-SAPS, dažnai nurodoma Renault dyzeliniams varikliams su DPF (norma RN0720); C5 ir C6 – mažo klampumo (pvz., 0W-20) alyvos naujesniems varikliams.
  • E – sunkiųjų dyzelinių variklių (sunkvežimių, autobusų, technikos) alyvos. Lengvajam automobiliui tai ne pakaitalas, net jei klampumas sutampa.

API – amerikietiška sistema. Benzininiams varikliams naujausia klasė yra API SP (įvesta 2020 m.): ji papildomai tikrina apsaugą nuo ankstyvojo užsiliepsnojimo mažais sūkiais (LSPI) turbokompresoriniuose tiesioginio įpurškimo varikliuose ir nuo paskirstymo grandinės dilimo. Europietiškam automobiliui API žymėjimas tėra papildoma informacija – lemia ACEA klasė ir gamintojo norma.

Low-SAPS ir kietųjų dalelių filtras

Dalis alyvos neišvengiamai sudega cilindruose, o jos priedai, turintys kalcio, magnio, cinko ir fosforo, virsta pelenais, kurie nusėda DPF ar GPF filtre. Skirtingai nei suodžiai, pelenai regeneracijos metu nesudega – jie kaupiasi visam laikui ir pamažu mažina filtro pralaidumą. Fosforas ir siera dar ir silpnina katalizatorių.

Todėl C klasės alyvose sulfatinių pelenų kiekis ribojamas: C2, C3, C5 ir C6 – ne daugiau kaip 0,8 %, C4 – ne daugiau kaip 0,5 %. Įprastose („full-SAPS“) A3/B4 alyvose jų gali būti iki 1,6 %. Jei automobilyje yra DPF, o gamintojas nurodo C klasę ar atitinkamą savo normą, „pilnų pelenų“ alyva – tiesus kelias į ankstyvą filtro keitimą.

Mūsų sąlygomis tai aktualu dar ir dėl įpročių: trumpos žiemos kelionės mieste dažnai neleidžia DPF užbaigti regeneracijos, tad filtras ir taip dirba ties riba.

Gamintojų normos: kodėl jos svarbesnės už klampumą

Gamintojo norma – tai papildomų bandymų rinkinys, kurį alyva turi išlaikyti to gamintojo varikliuose: atsparumas oksidacijai per ilgą intervalą, nuosėdos, turbokompresoriaus apsauga, suderinamumas su sandarikliais ir dalelių filtru.

Toliau – pavyzdžiai dažniausiai sutinkamų normų. Konkretaus automobilio reikalavimą visada tikrinkite gamintojo dokumentuose.

Norma (pavyzdys)

Kur dažniausiai naudojama

Tipinis klampumas

VW 504 00 / 507 00 (LongLife III)

VW, Audi, Škoda, SEAT benzininiai (504 00) ir dyzeliniai (507 00) varikliai, pvz., daugelis TSI ir TDI su LongLife servisu

5W-30, 0W-30

VW 508 00 / 509 00

Naujesni VW grupės varikliai, kuriems gamintojas nurodo 0W-20

0W-20

BMW Longlife-04

BMW benzininiai ir dyzeliniai varikliai, ypač su DPF

5W-30, 0W-30

MB 229.51

Mercedes-Benz benzininiai ir dyzeliniai varikliai su DPF

5W-30

MB 229.52

Mercedes-Benz varikliai su DPF, pirmiausia dyzeliniai (BlueTEC); naujesnė norma, suderinama atgal – tinka ir ten, kur nurodyta 229.51

5W-30, 0W-30

Renault RN17

Naujesni Renault ir Dacia benzininiai bei dyzeliniai varikliai; suderinama atgal su senesnėmis RN0700 ir RN0710 (bet ne RN17 FE ar RN0720 atvejais)

5W-30

Ford WSS-M2C913-D

Daugelis Ford benzininių ir dyzelinių variklių, kuriems nurodyta ši norma

5W-30

GM dexos2

Opel / Vauxhall ir Chevrolet (GM laikotarpio) benzininiai ir dyzeliniai varikliai, įskaitant su DPF

5W-30

Niuansai, kuriuos žino patyrę meistrai:

  • VW 504 00/507 00 alyva paprastai tinka vietoje senesnių VW 502 00 (benzinas) ir 505 00/505 01 (dyzelinas) normų, bet ne atvirkščiai.
  • VW 508 00/509 00 (0W-20) alyvos negalima pilti į variklį, kuriam nurodyta 504 00/507 00, nebent tai leidžia gamintojas – jos HTHS mažesnis.
  • Benzininiam ir dyzeliniam varikliui gali būti nurodytos skirtingos normos (VW atveju 504 00 ir 507 00), tačiau daug alyvų turi abu patvirtinimus vienu metu.
  • Etiketėje skirkite „approved“ arba „Freigabe“ (alyva oficialiai patvirtinta ir įtraukta į gamintojo sąrašą) nuo „meets the requirements“ ar „recommended for“ (alyvos gamintojas pats teigia, kad atitinka). Garantiniam automobiliui saugesnis pirmasis variantas.

Kur rasti, kokios alyvos reikia jūsų automobiliui

1. Naudotojo vadove – techninės priežiūros ar techninių duomenų skyriuje nurodyta norma ir leistini klampumai, kartais pagal klimato temperatūrą.

2. Serviso knygelėje arba skaitmeninėje serviso istorijoje – matyti serviso tipas (LongLife ar fiksuotas) ir anksčiau pilta alyva.

3. Ant alyvos įpylimo angos dangtelio ar lipduko variklio skyriuje – kai kurie gamintojai ten nurodo klampumą ar normą, bet ne visi.

4. Pas įgaliotąjį atstovą pagal VIN – jei dokumentų nėra, pagal identifikavimo numerį nustatomas variklio kodas ir jo reikalavimai.

Būtina žinoti ne tik modelį, bet ir variklio kodą: tas pats modelis tais pačiais metais gali turėti kelis variklius su skirtingomis normomis.

Kai norma ir klampumas žinomi, lieka tik rasti tinkamą talpą. Ieškant variklio alyvos ELART parduotuvėje, pasiūlą galima susiaurinti pagal automobilį, o pardavėjo patikimumą iš dalies atspindi ir jo „eBay“ parduotuvės „ELART-PARTS“ įvertinimas – 99,7 % teigiamų pirkėjų atsiliepimų. Vis tiek prieš dėdami talpą į krepšelį dar kartą sulyginkite etiketėje nurodytą normą su instrukcija.

LongLife ar fiksuotas intervalas

LongLife (lankstaus intervalo) servisas leidžia automobilio sistemai pačiai apskaičiuoti alyvos keitimo laiką pagal važiavimo sąlygas. VW grupėje lankstus intervalas gali siekti iki 30 000 km arba 2 metų (kas įvyks anksčiau), tačiau sunkiomis sąlygomis sistema jį sutrumpina.

Taikant fiksuotą intervalą alyva keičiama, pavyzdžiui, kas 15 000 km arba kartą per metus – priklausomai nuo gamintojo. Daugelis meistrų pataria rinktis trumpesnį intervalą, jei automobilis daugiausia važinėja trumpais atstumais, ilgai stovi spūstyse, žiemą neįšyla iki darbinės temperatūros ar tempia priekabą. Tokiomis sąlygomis į alyvą patenka daugiau degalų ir drėgmės, ji greičiau sensta. Trumpesnis intervalas gamintojo reikalavimų nepažeidžia, o alyvos normos keisti nereikia. Mažai važinėjantiems galioja atvirkštinė logika: net su maža rida alyvą reikia keisti ne rečiau nei nurodytu laiko intervalu, nes ji sensta ir stovėdama. Kartu su alyva paprastai keičiamas ir alyvos filtras.

Ar galima maišyti skirtingas alyvas?

Šiuolaikinės sertifikuotos alyvos tarpusavyje paprastai maišosi be nuosėdų, todėl kelionėje papildyti kita alyva geriau nei važiuoti su per žemu lygiu. Tačiau mišinys nebus geresnis už prastesnę iš dviejų alyvų, o gamintojo norma jam jau negalioja. Papildymui rinkitės tos pačios normos ir klampumo alyvą, o jei teko maišyti – per artimiausią servisą alyvą pakeiskite.

Trumpai: alyvos pasirinkimo eiliškumas

1. Gamintojo norma – pvz., VW 504 00/507 00, BMW Longlife-04, MB 229.51. Ji svarbiausia.

2. ACEA klasė – ypač jei automobilyje yra DPF ar GPF filtras.

3. Klampumas – tik iš tų, kuriuos leidžia instrukcija.

4. Patvirtinimo forma etiketėje – „approved“ ar „Freigabe“, o ne vien „meets the requirements“.

5. Keitimo intervalas – pagal tai, kaip ir kur iš tikrųjų važinėjate.

Pasidalinkitefin@
AutoFanas
Apie autorių

AutoFanas

AutoTaktas autorius
Daugiau straipsnių

Reikia meistro ar paslaugos?

Daugiau nei 21 000 auto įmonių su kontaktais, darbo laiku ir „Sodros“ duomenimis.

Visi straipsniai