Edžio Jordano vardas automobilių sporto istorijoje siejamas su viena ryškiausių nepriklausomų Formulės 1 komandų ir ne vienu netikėtu posūkiu lenktynių pasaulyje. Nors pastaraisiais metais jis dažniau buvo prisimenamas kaip techninių subtilybių komentatorius ir spalvinga televizijos asmenybė, jo indėlis į autosporto raidą išliks ilgai. Vienas įdomiausių epizodų susijęs su situacija, kai Jordanui teko skubiai ieškoti naujo piloto dėl teisinės krizės komandoje, ir taip buvo suteikta šansas mažai kam žinomam Mickeliui Šumacheriui, kuris vėliau tapo vienu iškiliausių šios sporto šakos lenktynininkų.
Komandos startas ir netikėti sunkumai
Jordan Grand Prix debiutavo Formulėje 1 1991 metais, į savo sudėtį pasikvietusi Andrea de Cesaris ir belgą Bertrandą Gachot. Tačiau problemos komandą užklupo dar prieš prasidedant sezonui. 1990 metų pabaigoje, keliaudamas į susitikimą su potencialiais rėmėjais, Gachot pateko į konfliktą su taksi vairuotoju. Po ginčo ir įvykusio smurto, Gachot panaudojo ašarines dujas, tačiau nepaisant incidento, komandai pavyko užsitikrinti 7Up paramą, o Gachot 1991 m. buvo pagrindinis Jordan 7Up bolido pilotas.
Tais pačiais metais Gachot pasiekė pergalę ir Le Mano 24 valandų lenktynėse su „Mazda 787B“. Tačiau sėkmingas sezono startas netrukus buvo apkartintas – už ankstesnius veiksmus jis gavo 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Incidento aplinkybės
Gachot teigimu, konfliktas su taksistu prasidėjo nuo smulkaus eismo įvykio, o vėliau kilo muštynės, per kurias Gachot panaudojo dujas ginantis. Sprendimas išsikviesti policiją padarė situaciją dar sudėtingesnę. Nors advokatai prognozavo simbolinę bausmę, teismas nusprendė nubausti griežčiau. Gachot praleido du mėnesius už grotų, o lenktynių komanda liko be piloto artėjančiose Belgijos „Spa-Francorchamps“ lenktynėse.
Atsiranda proga naujam vardui
Likęs be pagrindinio piloto prieš labai svarbų etapą, Jordanas pradėjo ieškoti pamainos. Potencialaus kandidato ieškota ne tik gebančio dideliu tempu įveikti trasą, bet ir užtikrinti tam tikrą finansinę naudą komandai. Tuo metu 22 metų Michaelis Schumacheris atstovavo Sauber Mercedes sportinių automobilių komandai. Jo karjeroje jau buvo pasiektas prestižinės Makao Grand Prix laimėjimas, o svarbiausia – atsirado šansas patekti į Formulę 1, nes Mercedes buvo pasiruošusi skirti 138 000 eurų, kad šis pilotas gautų vietą Jordano bolide.
Jordanas teiravosi, ar Schumacheris yra patirties turėjęs Spa trasoje. Michaelis atsakė teigiamai, tačiau nutylėjo, kad iki tol šioje trasoje buvo tik žiūrovas, ne sportininkas. Komandos vadovas vėliau prisipažino, kad žinojęs visą tiesą, pilotui galimybės nebūtų suteikęs. Tačiau Schumacherio debiutas buvo netikėtai įspūdingas – vos po vienos treniruotės jis iškovojo septintą starto poziciją, ką komanda vertino kaip didelį pasiekimą.
Tolesnė karjeros raida ir teisiniai ginčai
Nors Schumacherio debiutinis startas baigėsi jau po pirmųjų trasos šimtų metrų dėl sankabos gedimo, jo pasirodymą pastebėjo Benetton komanda ir netrukus pasiūlė vietą savo sudėtyje. Jordanas bandė ginti savo interesus ir siekė teismo keliu užsitikrinti teises į naująjį talentą, tačiau teismas atmetė ieškinį, nes kontraktas nebuvo formaliai patvirtintas.
Bendradarbiavimo palikimas
Nepaisant visų ginčų, Schumacherį ir Jordaną ilgus metus siejo pagarba ir draugystė. 2012 m., kai Schumacheris užbaigė savo 300-ąsias Grand Prix lenktynes, Jordanas vienas pirmųjų jį pasveikino, įteikė simbolinę dovana – naują Jordan 191 sankabą.
Edžio Jordano netektis paliko gilų pėdsaką Formulės 1 bendruomenėje – jis prisimenamas kaip ir kontroversiškas, ir stiprus lyderis, palikęs reikšmingą žymę autosporto istorijoje.
