Diskusijos dėl eismo spūsčių mažinimo priemonių kyla daug aistrų visuomenėje, ypač kai įgyvendinamos priemonės kainuoja vairuotojams papildomai. Visgi realybėje tokios sistemos duoda apčiuopiamų rezultatų: miestuose, kur įvestas eismo reguliavimas ir papildomi mokesčiai už įvažiavimą į centrines zonas, pastebimai sumažėja tarša, triukšmas, pagerėja oro kokybė. Nors neseniai tokia praktika pradėta taikyti ir kai kuriuose dideliuose Europos miestuose, pradiniai duomenys rodo, kad procedūra veikia – net ir gyventojai, kurių pradinis nusiteikimas buvo skeptiškas, ima keisti nuomonę.
Konkurencingumas ar pagalba žemiausias pajamas gaunantiems?
Viena dažniausių abejonių, kilusių iš dalies gyventojų ir politikų, yra teiginys, esą apmokestinimas esą diskriminuoja mažas pajamas turinčius asmenis ir darbo žmones. Pasirodė argumentų, kad išlaidos papildomiems mokesčiams neva labiausiai palies socialiai silpniausius.
Tačiau išsamiai įvertinus situaciją, matyti kitaip. Verta atsiminti, kad automobilio išlaikymas – tai nemenka finansinė našta. Vidutiniškai, važiuojant daugiau nei 24 000 kilometrų per metus, automobilio savininko metinės išlaidos gali siekti apie 7 400 eurų. Į šią sumą įeina draudimas, degalai, techninė priežiūra, remonto darbai ir natūralus nuvertėjimas. Deja, mažesnes pajamas turinčių asmenų automobiliai dažnai yra senesni ir pažeidžiamesni, todėl jų priežiūra ir remontas dar labiau išauga.
Eismo spūsčių apmokestinimas sukuria paskatas atsisakyti nuosavo automobilio tiems, kurie gali pasinaudoti viešuoju transportu. Tokiu būdu ne tik sumažinamos asmeninės išlaidos, bet ir surinktos lėšos skiriamos viešojo transporto plėtrai bei kokybės gerinimui. Ši modelio nauda ypač pabrėžiama mažesnes pajamas gaunančių gyventojų atžvilgiu – geresnis ir prieinamesnis viešasis transportas tampa alternatyva, leidžiančia išvengti automobilio išlaikymo kaštų.
Viešojo transporto privalumai miestų gyventojams
Gyvendami miestuose ar jų priemiesčiuose, dauguma darbo vietų pasiekiamos efektyviai ir greitai naudojantis autobusais, troleibusais ar traukiniais. Nemaža dalis gyventojų, ypač gyvenančių mažesnes pajamas gaunančiose šeimose, jau šiuo metu neturi nuosavo automobilio. Tyrimai rodo, kad tokių šeimų be automobilio dalis siekia apie 30 procentų, kai tuo metu dideles pajamas gaunančių tai sudaro tik 3 procentus.
Esmė ta, kad nuolatiniai papildomi mokesčiai už standartinę darbo dieną centrinėje miesto dalyje sukeltų itin dideles išlaidas mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tačiau nuosavas automobilis iš esmės ir taip nėra pagrindinė jų pasirinkimo priemonė – dažnai jie naudojasi viešuoju transportu, kurio mėnesinis bilietas yra daug pigesnis už kuro išlaidas, techninę priežiūrą, o svarbiausia – parkavimą miesto centre. Pavyzdžiui, metinis viešojo transporto bilietas gali atsieiti kelis kartus pigiau nei kasdienės automobilio sąnaudos mieste.
Parkavimo problemos ir reali našta dirbantiems
Nemažai žmonių gyvena miesto pakraščiuose ar gretimuose rajonuose, o dirba centrinėje dalyje. Net jei automobiliu važiuoti būtina, papildomas iššūkis yra parkavimas. Nemokamos stovėjimo vietos sunkiai randamos ir dažnai turi konkuruoti su vietiniais gyventojais. Net jei pavyksta rasti laisvą vietą, darbo laiku dažnas vėluoja dėl vietų paieškos, o užmokestį „suvalgo“ brangios parkavimo aikštelės – vidutiniškai apie 28 eurus už dieną. Toks dydis gali sudaryti solidžią dalį mėnesinio atlygio, ir daugumai būtų naudingiau tą sumą panaudoti kitoms reikmėms.
Palyginimui, neapribotas viešojo transporto abonementas per mėnesį gali kainuoti apie 120 eurų, tad bendros metinės išlaidos čia akivaizdžiai mažesnės. Tai ilgainiui paskatina atsisakyti automobilio tiems, kurie neturi papildomų, didelių pajamų.
Miestų kokybė priklauso nuo geresnių paslaugų
Didinant investicijas į viešąjį transportą ir atnaujinant infrastruktūrą, gyvenimo kokybė miestuose gerėja visiems. Sumažėjus automobilių skaičiui, greitėja autobusų ir troleibusų maršrutai, o oro tarša ir triukšmas mažėja. Kokybiškas viešasis transportas padeda gyventojams laiku pasiekti darbovietes, sumažina stresą dėl transporto spūsčių ir taip užtikrina geresnę miesto aplinką.
Kiekvienas norėtų, kad atvykus į didmiestį, jį pasitiktų švari aplinka, greitas ir patogus susisiekimas. Pastoviai mieste gyvenantiems gyventojams tai dar svarbiau, mat jie patiria transporto problemas kasdien. Naujausios miesto gyventojų apklausos rodo, kad ilgainiui po mokesčių įvedimo nuomonė keičiasi į teigiamą – pasisakančių už spūsčių mažinimo priemonę skaičius per kelis mėnesius gerokai išaugo ir dabar jau viršija 60 procentų.
Apibendrinimas
- Automobilio išlaikymas yra brangus, ypač mažas pajamas gaunantiems.
- Spūsčių apmokestinimas leidžia investuoti į viešąjį transportą, kuris tampa prieinamesnis daugeliui miesto gyventojų.
- Pigus viešojo transporto bilietas yra alternatyva didelėms išlaidoms už parkavimą ir automobilio priežiūrą.
- Kokybiškas viešasis transportas mažina atotrūkį tarp pajamų grupių ir prisideda prie geresnio oro miestuose.
