Sankryžose ir įvažiavimuose į pagrindinį kelią vis dar dažnai pasitaiko situacijų, kai vairuotojas pasikliauja artėjančio automobilio įjungtu posūkio signalu. Pradėjus važiuoti paaiškėja, kad kitas automobilis nei lėtina, nei suka. Tada seka staigus stabdymas, signalas ir įvairios emocingos reakcijos. Praktikoje posūkio signalas ne visada reiškia realų manevrą, kol automobilis iš tiesų nepradeda sukti.
Tokiose situacijose praverstų aiškesnis ženklas, kad artėjantis automobilis realiai mažina greitį. Jei priekyje važiuojančiame automobilyje būtų papildomas stabdymą rodantis šviesos signalas, iš priekio matantis vairuotojas galėtų greičiau suprasti, ar transporto priemonė lėtėja, nepaisant galimai klaidinančio posūkio signalo. O jei matytųsi ir posūkis, ir priekinis stabdymo indikatorius, atsirastų daugiau pagrindo tikėti, kad automobilis tikrai ruošiasi sulėtinti ir sukti.
Priekiniai stabdžių žibintai ir spalvos pasirinkimas
Vienas svarbiausių klausimų – kokia spalva tokiai šviesai būtų tinkama. Įprasta raudona spalva priekyje būtų problemiška, nes raudona automobiliuose siejama su galine dalimi ir stabdymu iš galo. Be to, priekyje matoma raudona šviesa galėtų būti painiojama su specialiųjų tarnybų signalais ar kitais eismo reguliavimo ženklais. Dėl to siūloma alternatyva – žalia priekinė stabdymo šviesa.
Nors gali atrodyti nelogiška stabdymą žymėti ne raudona, čia akcentas kitas: žiūrint į automobilį iš priekio, žalia šviesa būtų aiškus signalas, kad jis lėtina, todėl kiti eismo dalyviai gali saugiau įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, ar jau galima judėti.
Kiek tai galėtų sumažinti avarijų skaičių
Tyrime, kuriame nagrinėta priekinės stabdymo šviesos nauda, buvo remtasi 200 eismo įvykiais sankryžose. Pagal realių avarijų duomenis vėliau atliktos kompiuterinės simuliacijos, modeliuojant, kaip pasikeistų situacija, jei vairuotojai būtų turėję papildomą perspėjimą – matomą stabdymo signalą automobilio priekyje.
Simuliacijose vertinti skirtingi reakcijos laikai:
- 0,5 sekundės (labai greita reakcija),
- 1 sekundė (vidutinė reakcija),
- 1,5 sekundės (lėtesnė reakcija arba mažiau atidžiai stebėta situacija).
Modeliavimas parodė, kad net ir esant lėčiausiai reakcijai dalies avarijų būtų pavykę visiškai išvengti. Esant 1,5 sekundės reakcijos laikui buvo galima išvengti 7,5% nagrinėtų susidūrimų, o esant 0,5 sekundės reakcijai – 17%.
Dar vienas svarbus rezultatas: 25,5% atvejų susidūrimas vis tiek būtų įvykęs, tačiau smūgio greitis būtų buvęs gerokai mažesnis. Tai reikštų mažesnę traumų riziką ir mažiau apgadinimų automobiliams. Nors ne visus eismo įvykius pavyksta eliminuoti net naudojant automatines avarinio stabdymo sistemas, avarijos pasekmių sumažinimas praktiškai visada yra reikšminga nauda.
Vis dėlto šie rezultatai gauti simuliacijose, todėl norint turėti patikimus duomenis realiomis sąlygomis, reikėtų bandymų keliuose ir stebėsenos praktikoje.
Kodėl tokį sprendimą būtų sudėtinga įdiegti
Priekinės stabdymo šviesos diegimas susidurtų su keliais esminiais barjerais. Pirmiausia, automobilių konstrukcijoje reikėtų numatyti naują šviesos elementą, jo vietą, matomumo kampus, ryškumą ir suderinamumą su kitais priekiniais žibintais. Antra, reikėtų edukuoti ne tik vairuotojus, bet ir kitus eismo dalyvius, kad žalia šviesa automobilio priekyje būtų suprantama vienodai ir nekeltų dviprasmybių.
Didžiausia kliūtis paprastai yra teisinis reguliavimas: reikėtų keisti galiojančias taisykles, kurios riboja, kokių spalvų žibintai gali būti naudojami automobilio priekyje. Kad žalia priekinė stabdymo šviesa taptų realiu standartu, ją tektų įtraukti į leistinų sprendimų sąrašą, o tai dažniausiai užtrunka, ypač kai kalbama apie saugos įrangos reglamentavimą.
