Nors viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie nuolatines ambicijas keliauti į Marsą, realūs žingsniai šiuo klausimu tampa vis mažiau tikėtini. Neseniai įvykę aukšto lygio pasisakymai pabrėžė kitus prioritetus ir atspindi esminį požiūrio pokytį dėl ilgalaikio žmonių skrydžio į Raudonąją planetą finansavimo.
Politinė valia Marso misijai blėsta
Marso kolonizavimo idėja pastaraisiais metais nevengė dėmesio, o vizija apie nuolatinę žmonių gyvenvietę šioje planetoje buvo nuosekliai aptarinėjama. Vienas iš šios idėjos šalininkų ir investuotojų ilgai siekė gauti valstybės paramą šiai programai. Vis dėlto paskutinio interviu metu buvo aiškiai pasakyta, jog Marso misija nėra tarp pagrindinių valstybės prioritetų. Toks nusiteikimas skiriasi nuo entuziastingų pareiškimų, išsakytų dar prieš savaitę per kreipimąsi į visuomenę, kai buvo pabrėžtas siekis iškelti šalies vėliavą Marse bei vystyti naujus kosmoso tyrinėjimo horizontus.
Laiko langai kelionei į Marsą – riboti
Norint surengti sėkmingą pilotuojamą misiją į Marsą, būtina pataikyti į specifinius skrydžių langus, kurie būna tik kas kelerius metus. Iki dabartinio politinio ciklo pabaigos likę tik du tokie langai: artimiausias atsidarys 2026 metų pabaigoje – per anksti bet kokiam nuo nulio pradedamam projektui. Sekantis langas numatomas 2028-ųjų pabaigoje, kai jau vyks kitos kadencijos rinkimų kampanija. Kadangi skrydžiui į Marsą reikia devynių mėnesių, tikėtina, jog nusileidimo laikotarpiu bus paskirtas naujas valstybės vadovas.
Kosminės programos finansavimas mažinamas
Dabartinė valdžia pasuko kita kryptimi, svarstydama žymiai sumažinti kosminių tyrimų finansavimą. Planuojama, kad 2026 metų biudžete mokslo programų finansavimas agentūrai sumažės perpus – nuo 7,3 iki apie 3,65 mlrd. eurų. Šios permainos kelia grėsmę ne tik Marso, bet ir Mėnulio tyrinėjimo programoms. Jau svarstoma galimybė atšaukti Space Launch System – raketų sistemą, skirtą Artemis astronaučių misijoms į Mėnulį. Tuo metu viena didžiausių pramonės įmonių ruošiama atleisti pusę personalo, dirbančio su šiuo projektu, o visa programa gali būti nutraukta bet kurią akimirką.
Ar įmanoma pateisinti tokių projektų kaštus?
Kosminio SLS projekto sąmata jau viršijo planuotą biudžetą 6 mlrd. eurų. Nors investicijų dydžiai atrodo sunkiai pagrindžiami grynai finansiniais argumentais, kosmoso tyrimų programų esmė – siekti technologinio proveržio ir naujų žinių. Istoriškai tokios iniciatyvos, kaip legendinė Apollo programa, turėjo ženklią ekonominę ir technologinę įtaką, kurios įgyvendinimo metu niekas negalėjo iki galo įvertinti. Šiandien kai kurie privataus sektoriaus lyderiai dažnai akcentuoja, kad gali tokius projektus vykdyti greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis nei valstybinės organizacijos, tačiau kol kas realių veiksmų šiuo klausimu nematyti.
