Aukšti ir sunkūs SUV tipo automobiliai eismo saugos tyrimuose minimi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau su pėsčiųjų ir dviratininkų žūtimis susiję rodikliai išlieka prasti. Medicinos leidinyje „BMJ Injury Prevention“ publikuotoje analizėje nurodoma, kad pėsčiojo ar dviratininko mirties tikimybė, partrenkus visureigiui, yra 44 % didesnė nei tada, kai jį partrenkia lengvasis automobilis. Vaikų atveju šis skirtumas dar ryškesnis – mirtino sužalojimo tikimybė padidėja iki 82 %.
Šie duomenys tapo vienu iš argumentų, kodėl įvairios visuomeninės organizacijos ėmėsi spaudimo, kad garsus teniso turnyras Vimbldone atsisakytų „Range Rover“ kaip rėmėjo. Diskusijas sustiprino ir 2023 m. liepą turnyro metu įvykusi nelaimė, kai dvi aštuonmetės mergaitės žuvo po „Land Rover Defender“ vairavusios moters automobilio smūgio.
Organizacijų kreipimasis dėl rėmimo
Teigiama, kad kreipimąsi koordinuoja bendruomeninė iniciatyva „SUV Alliance“, o jį pasirašė kelios eismo saugos, aplinkosaugos ir aktyvaus judumo organizacijos, tarp jų „Road Danger Reduction Forum“, „Clean Cities Campaign“, „Mums for Lungs“, „Transportation Action Network“, „Merton Cycling Campaign“, „Campaign for Better Transport“, „Adfree Cities“ ir kitos.
„Range Rover“ kaip oficialus Vimbldono čempionato partneris buvo patvirtintas praėjusių metų gegužę. Turnyro metu žaidėjai vežiojami „Range Rover“ ir „Range Rover Sport“ įkraunamais hibridais.
Kodėl aukštesnis priekis didina riziką
Didžioji dalis problemos siejama su konstrukciniais SUV ypatumais: aukštesne priekine dalimi ir didesne mase. Tyrimų duomenys rodo, kad aukštesnis variklio dangtis (priekinė automobilio dalis) avarijų metu pėstiesiems yra pavojingesnis, o naujų automobilių „nosies“ aukštis pastaraisiais metais auga.
Skaičiuojama, kad vidutinis naujo automobilio variklio dangčio aukštis 2010 m. siekė 76,9 cm, o pernai jau buvo 83,8 cm. Taip pat nurodoma tendencija, jog šis rodiklis kasmet didėja maždaug po 0,5 cm.
Matomumas ir smūgio vieta į pėsčiąjį
Aukštesnė priekinė dalis dažniau blogina vairuotojo matomumą, ypač artimoje zonoje prieš automobilį, ir gali apsunkinti kitų eismo dalyvių tarpusavio matomumą. Be to, skiriasi ir pats smūgio pobūdis: aukštesnio priekio automobiliai dažniau pataiko į suaugusio pėsčiojo kūno centrą, kur yra gyvybiškai svarbūs organai, o žmogus neretai parverčiamas į priekį ir žemyn, didinant pervažiavimo riziką. Žemesnės priekinės dalies automobiliai dažniau kliudo kojas, todėl pėsčiasis turi daugiau šansų kristi link automobilio arba būti nublokštas į šoną.
Panašios tendencijos fiksuojamos ne vien Europoje: pateikiamas ir palyginimas, kad dviratininkų žūties tikimybė, kai juos partrenkia sunkesnė transporto priemonė (pvz., pikapas ar sunkesnis automobilis), gali būti kelis kartus didesnė nei susidūrus su sedanu – minimas 291 % skirtumas.
Siūlomos priemonės mieste
Bendruomeninės organizacijos ir vietos politikai siekia griežtesnių ribojimų, susijusių su automobilių gabaritais bei priekinės dalies aukščiu. Tarp aptariamų priemonių minimi didesni stovėjimo įkainiai didesniems automobiliams ir didesnis apmokestinimas sunkesnėms, stambesnėms transporto priemonėms miesto teritorijose.
Argumentuojama, kad senų miestų siaurose gatvėse dideli SUV dažnai yra neproporcingi realiam poreikiui, ypač tada, kai yra gerai išvystytas viešasis transportas ir keliami ambicingi emisijų mažinimo tikslai. Dėl to keliama mintis, jog turnyro įvaizdžiui ir kryptims labiau būtų tikęs mažesnių automobilių segmentas, o ne dideli visureigiai.
