Skysčio bala po automobiliu gali sukelti nerimą: kartais dar įmanoma saugiai nuvažiuoti iki serviso, o kartais protingiausia sprendimą priimti iškart ir automobilį gabenti techninės pagalbos transportu. Kadangi automobilyje nuolat cirkuliuoja kelių tipų skysčiai, vien iš balos po dugnu ne visada aišku, ar tai smulkmena, ar rimtas gedimas. Vis dėlto įvertinus kelis požymius galima gana tiksliai suprasti, ką daryti toliau.
Iš esmės yra vienas atvejis, kai dažniausiai nerimauti nereikia: jei skystis yra skaidrus, bekvapis ir nelimpa prie pirštų, tai paprastai būna vanduo. Dažniausia priežastis – normaliai veikianti kondicionavimo sistema, kuri pašalina kondensatą. Taip pat gali pasitaikyti keli vandens lašai iš išmetimo sistemos – tai įprasta, jei kalbame apie pavienius lašus, o ne apie nuolatinį varvėjimą.
Jeigu skystis turi spalvą arba aiškų kvapą, situaciją verta vertinti rimčiau. Naudingiausi orientyrai yra ne tik spalva, bet ir vieta po automobiliu, kiekis, konsistencija bei kvapas. Papildomas signalas – suprastėjusi automobilio dinamika ar pasikeitęs važiavimas, nes našumo kritimas dažnai rodo, kad skysčio lygis jau turi įtakos sistemų darbui.
Kaip atpažinti nutekėjimą pagal požymius
Vien spalva ne visada patikima, nes dauguma eksploatacinių skysčių su laiku patamsėja ir gali tapti rusvi. Todėl vertinant nutekėjimą svarbu remtis kelių požymių visuma.
- Skysčio spalva ir atspalvis (ar jis ryškus, ar patamsėjęs).
- Vieta: priekinė dalis, po varikliu, per automobilio vidurį ar arčiau galo.
- Konsistencija: vandeninga, riebi, slidžiai tepanti.
- Kvapas: saldus, aitrus, „techninis“, nemalonus.
- Kiekis: keli lašai ar greitai besikaupianti bala.
Nutekėjimai, kurie dažniausiai nėra kritiniai, bet reikalauja dėmesio
Aušinimo skystis (antifrizas)
Jei baloje matomas ryškus žalsvas, oranžinis, rožinis ar melsvai žalsvas atspalvis, o kvapas primena saldumą, dažnas įtariamasis – aušinimo skystis. Toks nutekėjimas paprastai pastebimas variklio zonoje. Kartais priežastis būna paprasta, pavyzdžiui, atsilaisvinęs spaustukas, kurį galima priveržti turint bazinius įrankius. Vis tiek verta apžiūrėti aušinimo sistemos elementus, o esant poreikiui atlikti radiatoriaus ir sistemos priežiūros darbus. Jei spaustuko sutvarkymas nepadeda, praktikoje dažnai gelbsti laikinas papildymas į bakelį, kad būtų galima nuvažiuoti iki serviso.
Raudonas skystis: transmisija arba vairo stiprintuvas
Raudonos spalvos skystis dažniausiai siejamas su transmisijos alyva arba vairo stiprintuvo skysčiu. Kadangi hidraulinis vairo stiprintuvas naujesniuose automobiliuose sutinkamas vis rečiau, toks nutekėjimas labiau tikėtinas senesnės konstrukcijos modeliuose. Patikimiausias skirtumas – vieta: jei skystis kaupiasi priekyje, dažniau įtariamas vairo stiprintuvo skystis. Jei varvėjimas matomas per automobilio vidurį ar arčiau galo, taip pat jei laša nuo linijų po dugnu, labiau tikėtina transmisijos alyva. Abiem atvejais tai yra priežastis planuoti vizitą į servisą.
Langų plovimo skystis
Skystas, slidus, melsvas nutekėjimas kartais būna iš langų plovimo skysčio talpos ar žarnelių. Tokį pratekėjimą gali sukelti įskilęs bakelis, įplyšusi žarnelė arba atsilaisvinusi jungtis. Tai paprastai nelaikoma avarine situacija, tačiau servise galima greitai nustatyti tikslią vietą ir pašalinti priežastį.
Nutekėjimai, kuriuos reikia vertinti kaip skubius
Stabdžių skystis
Stabdžių skystis yra vienas svarbiausių automobilio eksploatacinių skysčių. Šviežias jis gali atrodyti skaidrus arba gelsvas, tačiau toks atspalvis kartais sutampa ir su kitais skysčiais, todėl būtina įvertinti konsistenciją bei kvapą. Stabdžių skystis yra slidus, tepantis ir turi specifinį, šiek tiek „žuvies“ primenantį kvapą. Įtarus stabdžių skysčio nuotėkį, reikalingas neatidėliotinas serviso patikrinimas. Jei prieš važiuojant nepavyksta saugiai atstatyti lygio stabdžių skysčio rezervuare, praktiška rinktis automobilio transportavimą techninės pagalbos transportu.
Variklio alyva
Variklio alyva nauja dažniausiai būna gintarinio atspalvio, o eksploatuojama patamsėja iki rudos ar juodos. Tokia bala paprastai formuojasi po varikliu, o kvapas būna ryškus ir nemalonus. Dėl didesnio klampumo alyva greičiau susikaupia, yra labai slidi ir palikusi dėmes ant dangos ar garažo grindų gali būti sunkiai nuvaloma. Dažnos priežastys – įtrūkęs karteris arba susidėvėję tarpikliai, sandarikliai, vožtuvų dangtelio sandarinimo elementai. Variklio alyvos nuotėkis laikomas potencialiai pavojingu gedimu, todėl taip pat reikalauja skubaus serviso įsikišimo.
Ką daryti radus balą po automobiliu
Bet koks skysčio nutekėjimas yra signalas, kad automobiliui reikia dėmesio, tačiau tai ne visada reiškia paniką. Jei aiškiai nustatote, kad varva vanduo, situacija dažniausiai normali. Jei skystis spalvotas, turi kvapą, yra riebus ar greitai kaupiasi, verta veikti pagal aplinkybes: kartais užtenka paprasto patikrinimo ir nedidelio sutvirtinimo, o kartais saugiausia iškart planuoti servisą ar net transportavimą. Kuo tiksliau įvertinsite vietą ir požymius, tuo lengviau bus priimti sprendimą kitą kartą pamačius po automobiliu besiformuojančią balą.
