Padangų būklė ir teisingas slėgis yra viena svarbiausių kasdienio vairuotojo pareigų. Norint, kad padangos tarnautų kuo ilgiau, naudinga reguliariai tikrinti jų slėgį, prižiūrėti pakabą ir pasirūpinti ratų suvedimu. Vis dėlto automobilių pasaulyje dažnai kartojamas teiginys, kad padangas pripūtus azotu, o ne įprastu oru, jos tarnaus ilgiau ir važiavimas taps saugesnis. Praktikoje skirtumas dažniausiai nėra toks didelis, kaip bandoma pateikti, nors argumentų už ir prieš tikrai galima rasti.
Atmosferos oras, kuriuo kvėpuojame, yra dujų mišinys: apie 78% sudaro azotas, apie 21% – deguonis, o likusi dalis – vandens garai, anglies dioksidas ir kitos dujos. Kadangi azoto ore ir taip daug, kyla natūralus klausimas: ar grynesnis azotas padangose realiai padeda ilgiau išlaikyti slėgį, pagerina degalų sąnaudas ir pailgina padangų tarnavimo laiką? Žemiau – aiškiau apie naudą, mitus, trūkumus ir tai, ką pastebi vairuotojai.
Ar azotu pripūstos padangos turi privalumų
Azotas tam tikrais atvejais gali turėti pliusų. Padangos slėgį praranda natūraliai, nes jų sienelės yra šiek tiek porėtos, todėl dalis dujų molekulių ilgainiui pasišalina. Viena dažniausiai kartojamų priežasčių azotui rinktis – mintis, kad azoto molekulės „prasiskverbia“ lėčiau nei deguonies, todėl slėgis krenta lėčiau. Kartais teigiama, kad taip pripūstos padangos gali tarnauti iki maždaug 40% ilgiau arba bent jau oro nuotėkis sumažėja maždaug trečdaliu. Kai kurie vairuotojai šį efektą apibūdina paprastai: azoto padangoms esą rečiau reikia papildymo, o slėgio pokyčiai keičiantis temperatūrai būna mažesni.
Vis dėlto praktinis klausimas greitai atsiremia į kainą. Įprastas oras daugelyje vietų kainuoja simboliškai, o azoto pripūtimas kai kur gali siekti apie 28 € už vieną padangą. Slėgio papildymas dažnai pigesnis – maždaug 5–7 € už padangą, tačiau ilgainiui suma susidaro nemenka. Be to, pasitaiko atvejų, kai azotas pateikiamas kaip „būtinas privalumas“, nors realiai tai gali būti papildomas mokestis, kuriuo bandoma padidinti galutinę paslaugų ar automobilio kainą. Dalis vairuotojų tokį siūlymą vertina kaip nepagrįstą ir vadina tai vienu didesnių triukų autoservisuose ar prekyboje.
Dažniausi mitai apie azotą padangose
Vienas populiariausių mitų – kad azotas beveik nereaguoja į temperatūros pokyčius, todėl slėgis išlieka daug stabilesnis. Realybėje tiek įprasto oro, tiek azoto dujos vėstant traukiasi, o šylant plečiasi, todėl slėgio svyravimai dėl oro temperatūros vis tiek vyksta.
Kitas dažnai girdimas argumentas – esą azotas pailgina padangos tarnavimo laiką, nes padangoje būna mažiau vandens garų, kurie ilgainiui galėtų prisidėti prie medžiagų degradacijos. Tačiau daugelyje suspausto oro sistemų naudojami drėgmės separatoriai, kurie riboja vandens garų kiekį, patenkantį į padangą, todėl šis skirtumas kasdienėmis sąlygomis ne visada būna reikšmingas.
Degalų sąnaudos ir slėgis: kur čia azoto vaidmuo
Dar vienas plačiai kartojamas teiginys – kad azotas padidina degalų ekonomiją. Tiksliau būtų sakyti, kad degalų sąnaudas veikia pats teisingas padangų slėgis, nepriklausomai nuo to, ar jos pripūstos oru, ar azotu. Jei padangos per mažai pripūstos, riedėjimo pasipriešinimas didėja ir sąnaudos gali augti; jei slėgis tinkamas, automobilis važiuoja efektyviau. Todėl „stebuklingo“ azoto efekto degalų ekonomijai iš esmės nėra – lemiamas veiksnys yra priežiūra ir reguliarus slėgio tikrinimas.
Kada azotas iš tiesų gali būti naudingas
Nors kasdieniuose automobiliuose azotas dažnai laikomas daugiau pardavimo argumentu, yra nišinių situacijų, kuriose jis gali duoti apčiuopiamesnės naudos. Pavyzdžiui, sportiniuose automobiliuose ir ypač lenktynėse padangų slėgio stabilumas bei dujų „švara“ gali turėti didesnę reikšmę. Lenktyniniame naudojime dažnai akcentuojama ir tai, kad įprastas kompresorinis oras gali turėti didesnį drėgmės kiekį, todėl azotas tampa praktiškesniu pasirinkimu.
Panašūs argumentai kartais taikomi ir sunkiasvoriam transportui. Taigi bendra išvada tokia: dalis pasakojimų apie azotą yra perdėta, bet kai kuriuose specifiniuose scenarijuose jis iš tiesų gali būti naudingas. Jeigu automobilis naudojamas kasdienėms kelionėms, didžiausią įtaką padangų ilgaamžiškumui ir saugumui dažniausiai turės ne dujų rūšis, o reguliarus slėgio tikrinimas, tinkama važiuoklės būklė ir teisingas ratų suvedimas.
- Azotas teoriškai gali lėčiau pasišalinti per padangos sienelę, tačiau kasdienėje eksploatacijoje skirtumas dažnai nedidelis.
- Temperatūra veikia ir azotą, ir įprastą orą, todėl slėgis vis tiek kinta.
- Degalų sąnaudas labiausiai lemia teisingas slėgis, o ne tai, kuo padanga pripūsta.
- Kaina už azotą gali būti reikšminga, o kai kur jis siūlomas kaip nepagrįstas papildomas mokestis.
- Sportiniame ir lenktyniniame naudojime azotas gali būti praktiškesnis dėl techninių niuansų, ypač siekiant stabilesnių sąlygų.
