Kartais gali atsitikti taip, kad aušinimo sistema gali sugesti dėl vienos ar kitos priežasties. Tačiau tikroji paslaptis kyla, kai pastebima, kad aušinimo skystis stebuklingai dingsta iš rezervuaro, nors nėra jokių galimų nutekėjimo ženklų.
Ar taip nutiko ir tavo automobiliui? Išsiaiškinkime šią paslaptį, kad kitą kartą nereikėtų spėlioti ir mąstyti.
Kas yra aušinimo skystis?
Aušinimo skystis yra ne tik skystis, naudingas vasarą, bet ir žiemą. Vasarą aušinimo skystis padeda nukreipti šilumą nuo automobilio variklio, kad mechaninis blokas išlaikytų vėsą.
Žiemą aušinimo skystis padeda sumažinti užšalimo tašką ir tuo pačiu padidinti skysčio virimo temperatūrą, todėl jis vadinamas „antifrizu“.
Kodėl aušinimo skystis dingsta iš rezervuaro?
Žemas aušinimo skysčio lygis arba naudojimas su pasenusiu skysčiu yra dažnos problemos, pastebimos automobiliuose.
Įdomumas atsiranda, kai aušinimo skystis paslaptingai dingsta iš rezervuaro, nors nėra pastebimų nutekėjimų. Kaip tai įmanoma?
Tai gluminanti situacija, kuri gali turėti daugiau paaiškinimų, nei galėtum įsivaizduoti. Pažvelkime giliau ir išsiaiškinkime tikrąją problemos priežastį.
Aušinimo skystis dingsta iš rezervuaro
Žemas aušinimo skysčio lygis arba naudojimas su pasenusiu skysčiu yra dažnos problemos automobiliuose. Tikroji problema atsiranda, kai tinkamas aušinimo skysčio lygis nėra palaikomas rezervuare. Tokį aušinimo skysčio lygio sumažėjimą galima pastebėti nutekėjimų pavidalu arba iš kvapo, atsirandančio, kai skystis išgaruoja kaip rūkas.
Tikrasis sumaištis kyla, kai pastebima, kad aušinimo skystis dingsta iš rezervuaro be jokių akivaizdžių požymių. Kokia galėtų būti to priežastis? Sužinokime!
1. Sugedęs rezervuaro dangtelis
Kartais gali atsitikti, kad rezervuaro dangtelis tampa sugedęs. Nors tai gali pasirodyti kaip nedidelė problema, ji gali turėti rimtų pasekmių.
Įprastai, aušinimo skystis išstumiamas iš rezervuaro per perpildymo vamzdelį, kai tik variklis pradeda kaisti.
Šis nutekėjimas yra matomas ir gali atsirasti dėl blogo rezervuaro dangtelio. Svarbu susipažinti su priežiūros patarimais, kaip išvengti per daug užpildyto aušinimo rezervuaro pasekmių.
Rezervuaras įprastai yra slėgio sąlygomis, kad padidėtų aušinimo skysčio virimo temperatūra.
Jei radiatorius turi sugedusį dangtelį, sistema negali palaikyti reikiamo slėgio, todėl variklis perkaista. Tokiu atveju aušinimo skystis paprasčiausiai sudegs ir išgaruos.
2. Sugedusi cilindrų galvutės tarpinė
Cilindrų galvutės tarpinė yra dalis, esanti tarp variklio bloko ir cilindro galvutės degimo variklyje.
Pagrindinė šių tarpinių funkcija yra užsandarinti cilindrus, kad aušinimo skystis nepatektų į cilindrą.
Galite išspręsti problemos paslaptį patikrinę cilindrų galvutės tarpinę.
Kartais cilindrų galvutės tarpinė gali būti sugedusi. Toks defektas gali leisti aušinimo skysčiui patekti į cilindrą ir išgaruoti.
Jei cilindrų galvutės tarpinės nuotėkis yra nedidelis, oro patekimas į aušinimo sistemą yra tikėtinas.
Oro sukeltas slėgis priverčia pakelti radiatoriaus dangtelį. Tai lemia aušinimo skysčio išgaravimą kartu su išmetamosiomis dujomis.
3. Nematomos nutekėjimo vietos
Kai neturite supratimo, kodėl ir kur aušinimo skystis dingsta iš rezervuaro, atliekant slėgio bandymus galima išspręsti šią paslaptį.
Tam reikės oro siurblio, kuris padės nustatyti nutekėjimo tašką, jei plika akimi nieko nesimato.
Nuimkite radiatoriaus dangtelį ir prijunkite oro siurblio bandymo žarnelę prie aušinimo skysčio atkūrimo rezervuaro. Dabar galite pradėti pumpuoti orą, kol oro siurblio matuoklis pasieks spaudimo lygį, nurodytą ant radiatoriaus.
Sistemoje susidarius slėgiui, bet kokie nutekėjimai bus matomi per nutekėjimo taškus, jei tokių yra.
4. Nutekanti turbinos tarpinė
Dauguma turbokompresorių yra aušinami variklio aušinimo skysčiu. Jei turbinos tarpinė suges ir aušinimo skystis nutekės į turbokompresorių, skystis išsiverš per išmetimo sistemą.
Kai tokia situacija atsiranda, aušinimo skystis gali būti išgarintas ir pašalintas kartu su išmetamosiomis dujomis, kas padaro nutekėjimą nematomą.
5. Išgaravimas
Nors ant žemės nėra matomų nutekėjimo ženklų, gali būti mikroskopinė skylutė viename iš žarnos sujungimų. Jei aušinimo sistema nėra visiškai sandari, dalis aušinimo skysčio gali lėtai išgaruoti laikui bėgant.
Kartais nutekėjimas vyksta palaipsniui, leidžiant aušinimo skysčiui lėtai nutekėti iš sistemos. Tokiu atveju nutekėjimo vietoje gali pasirodyti baltos juostelės, kurios yra ženklas, kad šioje vietoje vyksta nedidelis nutekėjimas.
Klausimai apie aušinimo skysčio dingimą iš rezervuaro
Kodėl dingsta antifrizas?
Tai gali būti dėl sugedusios žarnos ar radiatoriaus skylės. Sprendimas: Patikrinkite savo žarnas, kad nustatytumėte, ar nėra aušinimo skysčio nutekėjimo. Jei pastebite skystį tekantį iš žarnų, jas reikia pakeisti.
Jei aušinimo skystis teka iš termostato, tai lengva ištaisyti.
Koks aušinimo skysčio praradimo kiekis yra laikomas normaliu?
Jeigu variklis veikia gerai ir nėra nutekėjimų ar pažeidimų, galima tikėtis, kad aušinimo skystis sumažės apie 0,25% kas keturis – šešis mėnesius. Tai reiškia, kad prarasti 56–85 ml per metus yra visiškai normalu.
Kas nutinka, jei į perpildymo rezervuarą įpilama per daug aušinimo skysčio?
Perteklinis aušinimo skystis paprastai išbėga per perpildymo vamzdelį. Jei taip atsitinka, greičiausiai pamatysite aušinimo skysčio telkinį po savo automobiliu.
Perpildžius antifrizo baką, tai gali sukelti elektrinius pažeidimus, jei perpildytas skystis pateks ant variklio laidų.
Ar radiatorius siurbia aušinimo skystį iš rezervuaro?
Radiatoriaus dangtelis leidžia aušinimo skysčiui išeiti į rezervuarą, kad sumažintų slėgį. Šis perteklinis skystis sistemoje išliks tol, kol sistema pakankamai atvės, kad sukurtų neigiamą slėgį ir susiurbtų perteklinį skystį atgal į cirkuliaciją.
Kaip dažnai turėtumėte keisti aušinimo skystį?
Kai aušinimo skysčio lygis nukrenta žemiau nurodytų ženklų, jį reikia papildyti. Gamintojų rekomendacijos, kada reikia pakeisti aušinimo skystį, skiriasi. Tačiau, atsižvelgiant į jūsų automobilio amžių, tai gali būti po 48 000 km (30 000 mylių).
Kokį įrankį galite naudoti aušinimo skysčio nutekėjimui aptikti ar sustabdyti?
- UV nutekėjimo aptikimo rinkinys: Jei pastebite, kad jūsų aušinimo sistema yra linkusi nutekėti, būtina kuo greičiau rasti šaltinį. UV nutekėjimo aptikimo dažai gali būti naudojami jūsų aušinimo sistemoje.
Apšvieskite variklio skyrių tamsoje, kai dažai pasklis per aušinimo sistemą. Tai greitas būdas nustatyti, ar jūsų aušinimo sistema nuteka išorėje. - Slėgio testavimas: Slėgio testas padeda nustatyti, ar aušinimo sistema nuteka viduje, ir kur yra nutekėjimo šaltinis. Šis prietaisas sujungia suslėgtą orą su kiekvienu cilindru suspaudimo metu ir matuoja, kiek oro išeina iš degimo kameros.
Nors sveikas variklis turės šiek tiek nutekėjimo, didelis nutekėjimas viename ar daugiau cilindrų rodo mechaninę problemą. - Radiatoriaus slėgio testavimas: Radiatoriaus slėgio testas, kurio metu sistema apkraunama iki darbo slėgio arba šiek tiek daugiau, gali padėti aptikti mažus nutekėjimus.
Atliekant slėgio bandymą, būkite atsargūs, kad neperkrautumėte sistemos. Pavyzdžiui, sistema, kuri pritaikyta 1,03 bar slėgiui, gali nesugebėti atlaikyti 2,41 bar nesugadindama svarbių komponentų.
