Helsinkyje per vienus metus neįvyko nė viena eismo mirtimi. Tai patvirtino Suomijos visuomeninis transliuotojas YLE, nurodydamas, kad sostinėje pavyko visiškai išvengti žūčių keliuose per visus metus.
Kaip pavyko pasiekti šį rezultatą
Šis pasiekimas nebuvo susijęs su viena išskirtine priemone. Helsinkis taikė kelių sprendimų derinį: mažino leistiną važiavimo greitį, pertvarkė gatvių infrastruktūrą, gerino pėsčiųjų ir dviratininkų sąlygas bei stiprino viešojo transporto sistemą.
Vienas svarbiausių pokyčių buvo greičio ribojimas. Daugelyje miesto vietų leistinas greitis sumažintas nuo 50 km/h iki 30 km/h. Helsinkio miesto urbanistinės aplinkos skyriaus eismo inžinierius Roni Utriainenas YLE teigė, kad prie rezultato prisidėjo daug veiksnių, tačiau greičio ribojimas yra vienas svarbiausių.
Pokyčiai gatvėse ir sankryžose
Mieste daug dėmesio skirta saugesnėms gatvėms. Buvo gerinama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, įrengiamos saugesnės perėjos, o sankryžos projektuojamos taip, kad būtų sumažinta avarijų rizika.
Taip pat sustiprinta eismo kontrolė ir įrengta daugiau greičio bei pažeidimų fiksavimo kamerų. Šios priemonės skirtos pavojingam vairavimui mažinti.
Viešojo transporto vaidmuo
Svarbią įtaką turėjo ir viešasis transportas. Helsinkyje jis laikomas pakankamai patogiu ir veiksmingu, todėl dalis gyventojų gali kasdien gyventi nenaudodami automobilių. Tai mažina automobilių srautą ir kartu avarijų skaičių.
Pasak Roni Utriaineno, geras viešasis transportas mažina automobilių naudojimą, o kartu ir sunkių eismo įvykių kiekį.
Mažiau sužeidimų sukeliančių avarijų
Pokyčiai ne tik sumažino žūčių skaičių. Helsinkio metro zonoje gyvena daugiau nei 1,5 mln. žmonių, o per pastaruosius metus mieste užfiksuotos 277 avarijos su sužeistaisiais. Tai gerokai mažiau nei maždaug 1000 tokių įvykių, fiksuotų devintajame dešimtmetyje, kai keliuose kasmet žūdavo apie 30 žmonių.
Rezultato esmė
Helsinkio pavyzdys rodo, kad kelių saugumas priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo nuoseklios politikos, kurioje prioritetas teikiamas žmonių saugumui. Miestas pasirinko mažesnį greitį, saugesnę infrastruktūrą, griežtesnę kontrolę ir stiprų viešąjį transportą.
Toks modelis parodė, kad eismo mirčių skaičių galima sumažinti iki nulio, jei saugumas tampa pagrindiniu planavimo principu.
