„Google Street View“ yra „Google“ paslauga, leidžianti peržiūrėti įvairias pasaulio vietas taip, lyg jose būtų galima keliauti virtualiai. Joje galima pamatyti tiek miestų gatves, tiek sunkiau pasiekiamas teritorijas. Paslauga veikia nuo 2007 metų, o jos aprėptis nuolat plečiama naujais vaizdais.
Kaip renkama informacija
Street View duomenys nėra gaunami vien tik iš automobilių su kameromis. „Google“ naudoja įvairius šaltinius: palydovinius vaizdus, orlaivius, o kai kuriais atvejais ir naudotojų pateikiamą medžiagą. Vis dėlto pagrindinį vaidmenį atlieka nuosava kamerų sistema, kuri per daugiau nei 20 metų gerokai pasikeitė ir tapo gerokai universalesnė.
Kameroų sistema
Pirmoji „Street View“ kamera 2007 metais buvo labai sunki ir tiko tik ribotam naudojimui. Jai reikėjo specialios įrangos, kad būtų galima užkelti ant pirmųjų tarnybinių automobilių stogų. Vėliau sistema buvo smarkiai palengvinta. Dabartinis modelis, pristatytas 2022 metais, sveria apie 7 kg, todėl jį galima montuoti ant daug daugiau transporto priemonių.
Šiuolaikinė kamera turi septynis 20 megapikselių jutiklius. Ji prijungta prie kompiuterių sistemos, kuri kaupia ne tik vaizdus, bet ir vietos duomenis, automobilio greitį bei judėjimo kryptį. Surinkta informacija vėliau perduodama į vieną iš trijų „Street View“ centrų, esančių Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Europoje.
Po apdorojimo visi duomenys sujungiami į panoraminius vaizdus, o iš jų sudaromas žemėlapiuose naršomas „Street View“ vaizdas. Prie sistemos gali būti prijungiami ir lazeriai, leidžiantys skenuoti aplinką bei kurti 3D vietovių žemėlapius.
Įvairios transporto priemonės
Nors automobiliai su stogo bagažinėmis suteikia plačias galimybes, jų nepakanka visoms vietoms pasiekti. Yra daugybė teritorijų, kur automobiliai tiesiog negali įvažiuoti: pėsčiųjų zonos, architektūros objektai, dideli universitetų miesteliai ar sudėtingas reljefas. Dėl to „Google“ kameroms prireikė skirtingų nešiklių.
- kupranugarių dykumoms;
- valčių pelkėtoms vandens vietovėms;
- snieginių motociklų vietovėms, kur gausu sniego;
- nardymo įrangos povandeninėms vietoms;
- žmogaus jėga varomų triračių ten, kur automobiliai neįleidžiami;
- avių Farerų salose;
- visureigių vietovėse, kurias galima lyginti su Marso paviršiumi;
- vežimėlių muziejų vidaus erdvėms.
Sudėtingiausiose vietose naudojama ir žmonių nešiojama įranga. Žygeiviai su „Google“ kuprinės tipo „Trekker“ sistema fotografavo Machu Pikču, Antarktidą ir net ugnikalnio vidų. Vienas „Street View“ projektas pasiekė ir Tarptautinę kosminę stotį, kurioje naudota specialiai pritaikyta įranga.
Kiti duomenų šaltiniai
Tokio masto projektas yra brangus, todėl „Google“ taip pat naudoja daugiau nei tūkstantį trečiųjų šalių šaltinių. Be to, į sistemą įtraukiami palydovų ir orlaivių užfiksuoti vaizdai, taip pat vietos valdžios institucijų pateikiama informacija.
Vienas svarbiausių papildomų būdų atnaujinti „Street View“ yra naudotojų pateikiama medžiaga. Tam reikia suderinamos kameros, kurią galima pritvirtinti prie pasirinktos transporto priemonės. Vaizdai įkeliami į „Street View Studio“, o tolesniu apdorojimu pasirūpina „Google“. Taip sistema gauna atnaujintus vaizdus iš vietų, kurias pati pasiekia retai arba visai neapima.
Aprėptis
Šiandien „Google Street View“ apima didžiąją dalį pasiekiamų pasaulio teritorijų. Neaprėpiamos lieka tik atokiausios dykumos, tundros, kai kurios centrinės Afrikos vietovės ir didžioji dalis rytinės Rusijos. Palyginti su 2007 metais, tai yra itin plati aprėptis, pasiekta naudojant skirtingas kameras, įvairias transporto priemones ir nuolat atnaujinamus duomenų šaltinius.
