Ratų veržlės (liaudiškai – „špilkų veržlės“) yra vienas svarbiausių tvirtinimo elementų, tiesiogiai susijęs su važiavimo saugumu. Jei jos prisuktos per silpnai, ratas gali atsilaisvinti ir atsiskirti nuo stebulės. Kita kraštutinė situacija – per stiprus priveržimas, ypač naudojant smūginį veržliaraktį: tuomet gali išsitampyti ar net lūžti rato smeigė, o nuleidus padangą ratą kelyje gali būti praktiškai neįmanoma atsukti vien rankiniais įrankiais.
Prie šių rizikų prisideda dar vienas, iš pirmo žvilgsnio netikėtas reiškinys – išsipūtusios ratų veržlės. Tai problema, kuri pasitaiko vadinamosioms dviejų dalių (su dekoratyviniu gaubteliu) veržlėms. Tokia veržlė iš esmės yra įprasta tvirta plieninė veržlė, ant kurios užmautas plonas skardinis dangtelis (iš plieno, nerūdijančio plieno arba aliuminio). Šis dangtelis atlieka estetinę funkciją – sudaro įspūdį, kad visa veržlė yra poliruota ar „chromuota“, nors realus tvirtinimo elementas slypi po apdaila.
Kaip atsiranda veržlių išsipūtimas
Problema prasideda tuomet, kai tarp dekoratyvinio dangtelio ir tikrosios veržlės patenka ir užsilaiko drėgmė. Ilgainiui tarp dviejų sluoksnių ima formuotis korozija, kurios plėtimasis „stumia“ dangtelį į išorę. Taip veržlė vizualiai ir faktiškai padidėja – jos skersmuo tampa didesnis, nei turėtų būti pagal nominalų dydį.
Išsipūtimo tikimybė padidėja, jei dangtelis pradeda klibėti. Kai apdaila atsilaisvina, drėgmei lengviau patekti į tarpą, todėl korozijos procesas paspartėja. Pasitaiko atvejų, kai dekoratyvinė kepurėlė net visai nukrenta nuo veržlės. Dangtelių atsilaisvinimą gali paskatinti dažnas smūginių įrankių naudojimas. Taip pat kenkia prastos kokybės arba netinkamo dydžio galvutės: jei ji per laisva ar „ne pagal profilį“, dekoratyvinė skarda lengvai deformuojama, dėl to atsiranda mikroįtrūkimai ir padidėja drėgmės patekimo rizika.
Kaip atpažinti, ar veržlės yra dviejų dalių ir ar jos deformuojasi
Tokio tipo veržlės sąmoningai atrodo kaip vientisos – būtent tam ir montuojamas dekoratyvinis sluoksnis. Dėl to daugelis vairuotojų net neįtaria, kad po blizgiu paviršiumi slepiasi atskiras plieninis pagrindas. Jei kyla įtarimų, praktiškiausia atlikti atidžią apžiūrą ir ieškoti korozijos bei išsipūtimo požymių. Dažniausiai deformacija matomiausia veržlės šoninėse plokštumose – ant šešių briaunų zonų, kur remiasi galvutė.
Kodėl tai erzina, bet dažniausiai nėra kritinė grėsmė
Didžiausia bėda atsiranda ne dėl to, kad veržlė išsipučia „pati savaime“, o dėl to, kad ją tampa sunku atsukti. Pavyzdžiui, jei veržlė, kuri turėtų būti 20 mm, dėl korozijos ir dangtelio deformacijos priartėja prie 22 mm, originalus ratų raktas ar numatyto dydžio galvutė gali nebetikti. Kartais prireikia veržlę „prakalti“ įrankiu (įkalti galvutę ant veržlės) arba bandyti didesnius dydžius, kol randamas tinkamai prisitaikantis variantas.
Tačiau reali situacija kelyje dažnai būna paprastesnė – turima tik gamyklinė įrankių komplektacija, o joje papildomų galvučių pasirinkimo nėra. Dar viena komplikacija: išsipūtimas ne visada būna tolygus, todėl dangtelis gali išsikraipyti, o veržlės forma tampa nebe taisyklingai šešiakampė. Tokiais atvejais atsukimas gali būti itin sudėtingas – kartais nepavyksta net kelių pagalbos specialistams, todėl automobilį tenka transportuoti į servisą.
Ką daryti nuėmus išsipūtusias veržles
Jei veržles pavyksta nuimti, stipriai korozijos paveiktus ar išsipūtusius elementus logiška pakeisti. Galimi du keliai: montuoti originalias gamintojo veržles arba rinktis pigesnes alternatyvias detales. Vis dėlto svarbu suprasti, kad dviejų dalių konstrukcijoje išsipūtimo rizika gali pasikartoti po tam tikro eksploatacijos laiko.
Kita išeitis – pereiti prie kokybiškesnių vientisų (vienos dalies) ratų veržlių, kurios neturi skardinio dangtelio ir paprastai yra atsparesnės tokiam „paslėptos korozijos“ scenarijui. Renkantis neoriginalias veržles verta įvertinti ir praktišką niuansą: joms gali reikėti kito dydžio rato rakto ar galvutės. Tai reiškia, kad standartinis įrankis, laikomas atsarginio rato komplekte, gali nebetikti ir jį reikės pakeisti.
