Šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinti daugybe įvairių jutiklių ir pagalbinių vairavimo sistemų, kurios padeda vairuotojui ir leidžia sumažinti rankinio valdymo būtinybę. Daugelis automobilių gali patys pritemdyti priekinius žibintus, reguliuoti greitį ar net palaikyti eismo juostą. Nepaisant gausybės funkcijų, kai kurios techninės naujovės tikrai pagerina vairavimo komfortą ir saugumą. Vienas tokių sprendimų – automatiniai lietaus jutikliai, kurie valdo valytuvų veikimą.
Kaip veikia lietaus jutikliu valdomi valytuvai?
Lietaus jutikliai palengvina vairuotojo darbą, nes nebereikia nuolat reguliuoti valytuvų greičio pasikeitus kritulių kiekiui. Užtenka nustatyti valytuvų rankenėlę į automatinį režimą, o likusiu rūpesčiu pasirūpina jutiklių sistema. Bet kaip ši sistema nustato, kada pradeda lyti ir kiek intensyviai juda valytuvai?
Lietaus aptikimo principai
Pirmieji lietaus jutikliai automobiliuose pradėti diegti dar šeštajame dešimtmetyje, kai buvo remiamasi sprendimais iš aviacijos. Įvairios gamyklos eksperimentavo su skirtingais metodais – pavyzdžiui, „Ford“ inžinieriai vėlyvaisiais 1960-aisiais sukūrė lietaus aptikimo sistemą, kuri pasitelkdavo laidžius elementus ant stiklo. Vėliau, septintajame dešimtmetyje, Japonijos įmonė „Denso“ įregistravo savo automatinio valytuvų valdymo patentą.
1970 metais „Citroën“ pirmasis pritaikė lietaus jutiklius serijinei gamybai. Ši technologija buvo itin sudėtinga – ji stebėjo valytuvų variklio elektros suvartojimą. Jeigu variklis veikė su didesne apkrova (pavyzdžiui, judėjo per sausą stiklą), sistema laikinai sustabdydavo valytuvų darbą. Per tą laiką lietus pats nusėsdavo ant stiklo ir sumažindavo trintį, todėl valytuvai vėl galėdavo veikti tolygiai. Tokie ir panašūs sprendimai vėliau buvo tobulinami kitų gamintojų, kol devintame dešimtmetyje patentuotas dar kelių gamintojų išskirtinis sprendimas.
Modernių lietaus jutiklių veikimo principas
Devintojo dešimtmečio pabaigoje pasirodė pirmosios išties pažangios lietaus jutiklių sistemos. Jas pradėjo naudoti tokios markės kaip „Cadillac“ 1996 metais. Šiuose modeliuose už veidrodėlio įmontuotas mažas modulis skleidžia infraraudonuosius spindulius į priekinį stiklą ir matuoja, kiek šviesos grįžta atgal į jutiklį. Kai stiklas sausas, spinduliai visiškai atsispindi. Jei ant stiklo atsiranda lietaus, dalis šviesos išsisklaido, todėl atgal patenka mažesnis jos kiekis.
Valdymo kompiuteris, remdamasis gautais duomenimis ir matematiniais skaičiavimais, nustato lietaus kiekį ant stiklo ir pagal poreikį įjungia valytuvus bei koreguoja jų greitį. Ši pažangi sistema nebereikalauja, kad vairuotojas rūpintųsi valytuvų nustatymais, nes viską atlieka automatinis algoritmas. Paprasta sudėtis: keli infraraudonųjų spindulių diodai, jautrus jutiklis ir valdymo modulis.
Lietaus jutiklių paplitimas ir nauda
- Didina saugumą – vairuotojas gali daugiau dėmesio skirti keliui
- Užtikrina optimalią valytuvų veiklą, nepriklausomai nuo kritulių intensyvumo
- Sumažina stiklo susidėvėjimą, nes valytuvai veikia tik tada, kai reikia
- Padidina komfortą, ypač važiuojant ilgus atstumus įvairiomis oro sąlygomis
Šiuo metu dauguma naujų automobilių modelių yra gaminami su lietaus jutikliais arba siūlo juos kaip papildomą įrangą. Dėl to vairuotojui nebereikia rankiniu būdu reguliuoti valytuvų ar susirūpinti dėl staigių oro pokyčių – užtenka aktyvinti automatinį režimą, o visa kita atliks pažangi jutiklių sistema.
