Nuėmus alyvos įpylimo dangtelį per įprastą patikrą ar keičiant alyvą kartais galima pamatyti balkšvą ar gelsvą, tirštą, į majonezą panašią masę. Nors vaizdas nemalonus, dažniausiai tai nėra požymis, kad varikliui jau įvyko rimtas gedimas. Toks „šlamas“ paprastai susidaro tada, kai alyva susimaišo su variklyje susidarančiais vandens garais ir virsta emulsija – šviesia, kremine pasta.
Vandens garai variklyje atsiranda natūraliai, nes tai yra degimo proceso dalis. Įprastomis sąlygomis drėgmė pasišalina per išmetimo sistemą, kai variklis pakankamai įkaista. Tačiau tam tikrose situacijose dalis garų gali kondensuotis variklio viduje. Susimaišius kondensatui su alyva ir nespėjus drėgmei išgaruoti, susidaro minėtos nuosėdos, kurios dažniausiai kaupiasi ant vėsesnių variklio vietų, pavyzdžiui, būtent po dangteliu.
Kaip susidaro baltos nuosėdos po alyvos dangteliu
Dažniausia priežastis – trumpi važiavimai, ypač kai lauke vėsu. Jei automobilis dažnai naudojamas tik trumpoms kelionėms, variklis neretai nespėja pasiekti darbinės temperatūros. Dėl to sistemoje esanti drėgmė ne išgaruoja, o kondensuojasi ir laikui bėgant virsta emulsija. Pats sluoksnis ne visuomet yra kenksmingas, tačiau tai gali būti signalas, kad eksploatavimo režimas nėra palankus varikliui.
Praktiškas sprendimas – bent kartą ar du per savaitę nuvažiuoti ilgesnį atstumą, kad variklis pakankamai įkaistų ir perteklinė drėgmė galėtų pasišalinti. Tokia profilaktika dažnai sumažina arba visai panaikina nuosėdų atsiradimą po dangteliu.
Kada tai gali reikšti rimtą problemą
Nors kondensato sukelta emulsija yra dažna ir dažniausiai nepavojinga, panašiai atrodanti masė kartais atsiranda ir dėl gerokai rimtesnių priežasčių. Viena svarbiausių – pradegusi galvutės tarpinė. Sugedus tarpinei, aušinimo skystis gali patekti į alyvą, o tuomet susiformuoja pieno spalvos alyvos ir aušinimo skysčio mišinys. Skirtingai nei kondensato nuosėdos, toks užterštumas yra kritinis, nes alyva praranda tepimo savybes, o variklio vidaus detalės gali būti labai greitai pažeistos.
Kaip atskirti, ar tai kondensatas, ar aušinimo skysčio patekimas į alyvą
Pagrindinis skirtumas – kur ir kaip tai matosi. Jei emulsija pastebima tik po alyvos dangteliu, o variklis dirba tolygiai, alyvos ir aušinimo skysčio lygiai išlieka stabilūs, dažniausiai tai būna kondensato pasekmė. Vis dėlto saugiausia situaciją stebėti ir įsitikinti, kad požymiai neplinta.
- Patikrinkite alyvos išvaizdą ant alyvos matuoklio: jei ji atrodo pieniška ar drumsta, tai gali rodyti užterštumą visoje tepimo sistemoje.
- Stebėkite aušinimo skysčio lygį: jei jis krenta be aiškių išorinių nuotėkio požymių, reikalinga diagnostika.
- Įvertinkite, kur kaupiasi nuosėdos: vien dangtelis dar nereiškia gedimo, tačiau nuosėdos kartu su pasikeitusia alyvos išvaizda jau yra rimtas signalas.
Kada kreiptis į servisą
Jeigu alyva ant matuoklio tampa pieno spalvos, pastebimas nepaaiškinamas aušinimo skysčio mažėjimas arba nuosėdos nepraeina net pakeitus važiavimo įpročius, automobilį turėtų apžiūrėti meistras. Aušinimo sistemos sandarumo patikra slėgiu arba kompresijos testas gali padėti patvirtinti galvutės tarpinės gedimą ar vidinį aušinimo skysčio nuotėkį.
Galiausiai balkšvas šlamas po alyvos dangteliu yra tam tikras signalas iš variklio. Dažniausiai jis reiškia, kad variklis per retai pasiekia darbinę temperatūrą ir jam praverstų ilgesni važiavimai, tačiau ignoruoti požymių, kurie rodo galimą alyvos užteršimą visoje sistemoje, nereikėtų.
