2016 metų Audi A3 e-Tron – įspūdžiai po 32 000 km kelionių per pusmetį
Patirtis įsigijus naudotą įkraunamą hibridą be garantijos
Pernai vasarą nusprendžiau įsigyti nemažą nuotolį nuvažiavusį (105 000 km) vokišką įkraunamą hibridinį hečbeką be jokios garantijos. Nors pirkimas buvo gana spontaniškas, iš pradžių žvelgiau optimistiškai, bet kartu kiek abejodamas būsima eksploatacija. Per šešis mėnesius nuvažiavus net 32 000 kilometrų didžioji dalis kelionių buvo ilgas maršrutas po Lietuvą, o Audi A3 e-Tron tapo patikimiausiu ir universaliausiu automobiliu, kokį esu turėjęs kelionėms ir kasdienai.
Pagrindinės techninės savybės ir eksploatacija
Šis modelis turi patikimą 1,4 litro turbo variklį kartu su nedideliu elektriniu motoru, kurių bendra galia siekia 201 AG ir 330 Nm sukimo momentą – todėl e-Tron drąsiai galima priskirti prie sportiškų hečbekų. Tai ta pati platforma ir variklio kombinacija, kuri naudojama ir analogiškuose koncerno modeliuose. Automobilis įsibėgėja nuo 0 iki 100 km/h per 7,6 sekundės, kas kasdieniam eismui yra visiškai pakankama. Be kelių smulkių estetinių pakeitimų bei įprastų alyvos keitimų, automobilis papildomų reikalavimų nekėlė. Važinėjant mieste galima naudoti vien tik elektra apie 32–40 km atstumą, hibridiniu režimu galima pasiekti 4,7–5,5 l/100 km sąnaudas, išpildžius bateriją – 6,5–7,0 l/100 km. Kadangi dauguma kelionių vyko užmiesčio keliais, dažniausiai teko judėti su minimaliai įkrauta baterija. Visgi, kuo aktyviau važinėjama mieste, tuo ekonomiškiau veikia hibridinė sistema.
Atliekami patobulinimai ir įspūdžiai
Per šį laikotarpį pakeičiau automobilio ratlankius ir padangas du kartus – pasirinkau komplektą vasarai ir žiemai. Taip pat sumontavau žemintas važiuoklės spyruokles, pakeičiau priekinę groteles į S3 stiliaus, uždėjau temines durų lipdukas bei įrengiau papildomas rūko šviesas. Nors vizualiai automobilis atrodo patraukliau, sumontuotos papildomos rūko lempos pareikalavo modifikuoti groteles, kurios dabar kiek laisvokos. Artėjant vasarai planuoju šį mazgą perdaryti tinkamesniu būdu. Žemintos spyruoklės yra kiek per standžios – kasdienybėje tai praktiškai nepastebima, bet ilgesnių kelionių metu, kai tenka įveikti kelis tūkstančius kilometrų iš eilės, važiuoklės tvirtumas tampa labiau juntamas. Tačiau estetinis vaizdas kompensuoja šį nepatogumą.
Kėbulo ir važiuoklės smulkmenos, kasdienis patikimumas
Vienintelis didesnis pastebėtas bėdų požymis – ant variklio dangčio pradėjusi trūkinėti lako danga. Iš pradžių buvo vos kelios nedidelės skylutės, bet ilgainiui viena iš jų išsiplėtė. Nors ketinau kėbulo defektą pašalinti rudenį, planus sutrukdė netikėti darbai su kitu automobiliu, todėl šį trūkumą laikinai ignoravau – jis įtakos saugumui ar važiavimui neturi.
Važiavimo komfortas ir patikimumas
Stebėjau dar keletą smulkių techninių niuansų. Priekiniai stabdžių diskai jau atrodo nebe pirmos jaunystės, todėl artimiausiu metu ketinu juos atnaujinti ar nušlifuoti, nors šiuo metu jų būklė vairavimo neįtakoja – daug stabdymo energijos atgaunama per regeneracijos sistemą. Atliekant važiuoklės darbus derėjo pakeisti ir amortizatorius – po 137 000 km galiniai yra pastebimai minkšti. Kartais, esant rečiau pasitaikančiam elektronikos „kaprizui“, jeigu išjungęs stovėjimo režimą per greitai pasirenkamas važiavimas atgal ar pirmyn, sistema neišjungia pavaros ir reikia automobilį užvesti iš naujo. Išmokęs palaukti kelias sekundes, tokių atvejų išvengiu. Pastabų sąrašas iš esmės čia ir baigiasi.
Bendras vertinimas ir išlaidos
Salono apdaila išliko tvarkinga, nors dabar turėtų būti kruopščiau išvalyta. Degalų sąnaudos ir toliau maloniai stebina. Automobilio dinamika, išvaizda ir komfortas atitinka lūkesčius. Sunku būtų rasti geresnį naudotą variantą už 10 800 Eur išleistus šiam modeliui.
