Pernai metų rudenį buvo paskelbta, kad vienas iš prestižinių elektromobilių projektų sustabdytas, nors jį kurti truko trejus metus ir nė vienas automobilis taip ir nepasiekė klientų. Nors šis modelis ir neturėjo tapti masine preke, jo atsisakymas tapo dar vienu ženklu, kad elektrinių automobilių rinka vystosi kur kas lėčiau nei tikėtasi. Prieš keletą metų atrodė, kad netrukus elektriniai automobiliai užims pagrindinę vietą keliuose: planuota išplėsti gamybą, pradėti naujus modelius, pasiekti didesnius pardavimus. Tačiau realybė parodė, jog šios viltys buvo pernelyg optimistiškos – daugelis gamintojų susiduria su kur kas mažesniais pardavimų skaičiais nei buvo tikėtasi.
Kodėl elektrinių automobilių pardavimai stringa?
Pagrindinės priežastys, dėl kurių elektriniai automobiliai vis dar nėra populiarūs, nestebina – jau kuris laikas kalbama apie aukštą kainą, ribotą nuvažiuojamą atstumą bei išvystytos infrastruktūros trūkumą. Nauji technologiniai pranašumai, kurie turėjo suteikti ilgesnį nuvažiuojamą atstumą, greitesnį įkrovimą bei žemesnę kainą, kol kas taip ir neatsirado. Net nuoseklus gamintojų perėjimas prie elektrifikacijos nepadėjo reikšmingai sumažinti pagrindinių komponentų kainų.
Ekspertai prognozuoja, kad reali gamybos savikainos lygybė tarp elektrinių ir vidaus degimo variklius turinčių automobilių gali būti pasiekta tik po dešimtmečio ar net ilgesnio laiko. Mokesčių lengvatos dalinai mažina kainų skirtumą pirkėjams, tačiau jos nepakankamos įtikinti tuos, kurie dažniausiai apskritai nesvarsto elektromobilio pasirinkimo.
Kas lemia mažą naudotojų susidomėjimą?
Tam, kad elektriniai automobiliai būtų patrauklūs didesniam pirkėjų ratui, reikia, kad jie būtų ne tik ekonomiški, bet ir praktiški kasdieniam naudojimui. Kai kurie gamintojai kelia tikslą siekti nuvažiuojamo atstumo iki 400 kilometrų ar daugiau vienu įkrovimu. Čia pavyzdžiu laikomas vienas iš populiariausių elektromobilių, kuris įrodė, jog tokį atstumą įveikti tikrai įmanoma, tačiau tam reikia ypač didelės baterijos. Ši baterija, nors ir nedidelio storio, yra ypač ilga, plati ir sunki – sveria net daugiau nei 600 kilogramų. Tokį sprendimą galima įgyvendinti tik skiriant daug inžinerinių išteklių, o didelių pardavimų nesitikint, investuoti nori ne visi.
Infrastruktūros iššūkiai
Trumpas nuvažiuojamas atstumas nekeltų tiek problemų, jei elektromobiliams būtų išvystyta patogi įkrovimo infrastruktūra. Nors dauguma elektromobilių savininkų gali įkrauti savo automobilius namuose per naktį, naudojant specialias 240 voltų stoteles, krovimas įprasta buitinės elektros rozetė yra toks lėtas, kad kelionėms iš esmės netinkamas. Todėl realus mažesnės klasės modelių nuvažiuojamas atstumas apribotas ir miestų ribose – dažniausiai iki 50 kilometrų į vieną pusę.
Viešųjų įkrovimo stotelių plėtra prekybos centruose, stovėjimo aikštelėse ar prie restoranų galėtų padėti elektromobiliams tapti kasdieniu pasirinkimu, tačiau didelės investicijos į šią infrastruktūrą vis dar atbaido verslą, ypač matant ribotą elektromobilių skaičių kelyje.
Įkrovimo tinklų svarba
Vietomis jau kuriami elektrinių automobilių greito įkrovimo tinklai. Vienoje iš šalies sričių modernus gamintojas sukūrė didelės galios įkrovimo stotelių sistemą, kuri jungia pagrindinius miestus, o papildomos atšakos leidžia keliauti ir į populiarias poilsio vietas už miesto ribų. Šie greito įkrovimo taškai per pusvalandį gali papildyti daugiau nei pusę bendro baterijos energijos kiekio, kas reiškia papildomus 240 kilometrų kelionei. Tačiau tokia sistema kol kas prieinama tik tam tikro modelio savininkams, nes naudojamos specialios jungtys ir didelės galios įvadas.
Kas laukia toliau?
Nors elektrinių automobilių rinka auga lėtai, vis daugiau vairuotojų ryžtasi keisti įpročius. Jei degalinių tinklai ar automagistralių poilsio aikštelės imtųsi kurti plačias greito įkrovimo stoteles, elektromobilių naudotojai galėtų žymiai dažniau keliauti už miesto. Tačiau šiandien tokiems sprendimams trukdo paprasta tiesa – elektromobilių dar nėra pakankamai, kad investicijos būtų laikomos prasmingomis. Tai klasikinė „vištos ir kiaušinio“ situacija, kuriai išspręsti reikalinga didesnė pirkėjų arba infrastruktūros plėtros drąsa.
Vienas iš didžiųjų gamintojų rodo iniciatyvą ir planuoja per kelerius metus įrengti dešimtis naujų greito įkrovimo stotelių įvairiuose regionuose. Tokie veiksmai suteikia vilties, kad artimiausiu metu elektromobiliai taps realesne alternatyva daugeliui vairuotojų. Viena aišku – nors lūkesčiai šios rinkos atžvilgiu buvo didžiuliai, proveržis dar tik laukia savo momento.
