Vauxhall Frontera 4×4 visureigis buvo pristatytas kaip konkurentas populiariems visureigiams, bet jau naujas atrodė šiek tiek pasenęs. Nors jo gamyba orientuota į galimybes už miesto ribų, realybėje Frontera surinko mišrių vertinimų.
Bendra apžvalga
Kelyje Frontera 4×4 nesurinks simpatijų dėl „kietos“ važiuoklės – tiek lėtai, tiek greitai važiuojant kelio nelygumai jaučiami stipriai. Mechaninė pavarų dėžė taip pat gali varginti dėl nepatogaus perjungimo, o bendra apdaila išlieka gruboka. Tačiau išvažiavus iš asfalto šis modelis sužiba stipriau. Tiems, kurie dažnai keliauja bekele ar miškuose, Frontera gali pasirodyti kaip patikimesnis pagalbininkas nei tokie miesto visureigiai kaip Toyota RAV4 ar Honda CR-V. Vis dėlto, daugybė šios klasės modelių sugeba pasiūlyti geresnį balansą tarp komforto ir pravažumo.
Salonas ir erdvė
Viduje Frontera dizaino sprendimai gali nuvilti. Priekinės sėdynės, ypač dėl seklokų kojų erdvių, nėra labai patogios ilgesnėms kelionėms. Interjeras atrodo gana paprastas ir neįspūdingas, nors ir pakankamai tvirtas. Gale erdvės nugaros keleiviams tiek pat, kiek ir konkurentu laikomame Freelander, tačiau patekti į galą nėra lengva. Visgi bagažinė – viena didžiausių šio modelio privalumų, nors įėjimą apsunkina į šoną atveriamos durys.
Eksploatacijos išlaidos
Įsigyti naudotą Frontera 4×4 dažniausiai kainuoja pigiau nei daugumą populiarių konkurentų. Lietuvoje šis modelis, priklausomai nuo variklio, degalų tipo ir pirmos registracijos metų, yra apmokestinamas taršos (CO₂ emisijos) mokesčiu – kaip ir kiti panašūs visureigiai.
Draudimo kainos šiam automobiliui paprastai būna žemesnės nei tokių visureigių kaip Mitsubishi Shogun Sport ar Freelander. Reguliari techninė priežiūra taip pat nesikainuoja pernelyg brangiai. Tačiau traukos taškas yra ne visur: kuro sąnaudos – ypač silpnoji šio modelio vieta. Degalų sąnaudos, priklausomai nuo variklio, siekia apie 14 l/100 km ar net daugiau, todėl dažnai juosmenys su gausesniu pravažiavimu asfaltu ieško ekonomiškesnių modelių.
Kita detalė – nenumatyti remontai. Statistika rodo, kad Frontera remontas dažnai kainuoja brangiau nei daugelio konkurentų, todėl vertėtų atidžiai įvertinti techninę būklę prieš perkant.
Kurią Frontera rinktis?
Trijų ir penkerių durų modeliai turi akivaizdžių skirtumų. Trumpesnio kėbulo versija sportiškesnė, bet mažiau erdvi, o penkerių durų Frontera – kur kas patogesnė šeimai ar kasdieniams poreikiams, be to, važiuoklės komfortas joje kiek didesnis.
Geriausiai šį automobilį papildo 2,2 l dyzelinis variklis – jis tinkamesnis tiek kelionėms bekele, tiek tempimo darbams, tiek šeimyniniam transportui. 2,2 l benzininis variklis – silpnesnis, garsus ir reikalaujantis daugiau apsukų. Didžiausias, 3,2 l V6, itin galingas, tačiau kadangi važiuoklė prasta, viso to potencialo išnaudoti neišeina, o degalų sąnaudos šokteli iki 14 l/100 km ar daugiau kasdienio naudojimo sąlygomis.
Nors Frontera Olympus, pristatytas 2003-iaisiais, siūlo daugiausiai įrangos, praktiškai perkamiausios yra paprastesnės komplektacijos. Sport trim atitinka optimalų kainos ir įrangos santykį trijų durų modelyje, o Limited – penkių durų geriau vengti dėl menkos pridėtinės vertės.
Kokius dar visureigius vertėtų apsvarstyti?
- Toyota RAV4 – ekonomiškas, patikimas miesto visureigis, pasižymintis gera degalų ekonomija ir ilgaamžiškumu.
- Honda CR-V – komfortiškas ir erdvus automobilis, puikiai tinkantis kasdienai bei ilgesnėms kelionėms.
- Suzuki Grand Vitara – tvirtesnis pravažiavimas bekele ir priimtinos eksploatavimo išlaidos.
- Land Rover Freelander – komforto ir pravažumo balansas, tačiau didesnė įsigijimo kaina ir eksploatacijos išlaidos.
Charizmatiškas automobilių apžvalgininkas, gebantis įsigilinti į kiekvieno modelio niuansus. Vertina vairavimo pojūtį, technologijas ir dizainą. Jo apžvalgos aiškios, informatyvios ir lengvai suprantamos tiek naujokams, tiek automobilių entuziastams. Mėgsta subtilų humorą ir objektyvias įžvalgas.
